Seimo pirmininkė: pandemija atvėrė psichikos sveikatos skaudulius, sistemai reikia pokyčių

„Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai. Todėl nieko keisto, kad toks išskirtinis dirgiklis, kokiu tapo pandemija, karantinas, baimės ir praradimai suaktyvino daugelį skaudulių“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovė pristatė Seime vykstančią konferenciją „Proveržis psichikos sveikatos sistemoje – kas bus kitaip?“. Politikė vylėsi, kad konferencijoje išsakytos įžvalgos taps pagrindu rengti naujoms tvarkoms, įstatymų projektams.

„Daugybę kartų kalbėta apie problemas psichikos sveikatos srityje, kaip ir tai, kad pokyčiai čia vyksta ypatingai lėtai. Aš tikiu, kad šiandieninis reginys bus realus žingsnis, o vėliau jis taps nutarimais ir įstatymais. Tik kalbų, natūralu, neužtenka, kad būtų pradėti pokyčiai, bet be jų mes irgi negalim pereiti prie realių sprendimų“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pandemija turi labai daug negatyvių aspektų, bet ji taip pat padėjo nukristi kaukėms, iškėlė psichologinio smurto, mobingo temas.

Įtampos visuomenėje tikrai neatsirado pernai, su pandemija, šios srities problemų buvo apstu anksčiau, deja neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai.

„Pandemija mums uždėjo medicinines kaukes, bet nuo žmonių nuėmė tas kitas, kurias mes dažnai vienas prieš kitus pakeičiam, tai nutylėjimo kaukė, nesikišimo kaukė, tiesos nesakymo kaukė, artimam žmogui laiku rankos neištiesimas, užsimerkimas, tas kaukes naudojom visur, kur tik galėjom. Jų dabar tampa mažiau, ir todėl psichologinio smurto, mobingo temos ateina į mūsų gyvenimą“, – kalbėjo ministras.

Kalbėdamas apie pokyčius psichikos sveikatos sektoriuje ministras teigė, jog reikia didinti psichikos sveikatos raštingumą, didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir įvairovę, siekti didesnio žmogaus teisių psichikos sveikatos sektoriuje užtikrinimo.

Koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ atstovė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė teigė, jog pandemijos metu atliktas psichikos sveiktos tyrimas parodė, jog sunkumų patiriantiems žmonėms vis dar neužtikrinama nemokama pagalba, jie priversti jos ieškoti privačiai.

„Mes klausėme, kiek žmonių patyrė psichikos sveikatos sunkumų, ne diagnozių, ne sutrikimų lygmeny, o klausėme, ar tau buvo sunku, ar tavo psichikos sveikata nukentėjo – du trečdaliai apklaustųjų iš beveik tūkstančio respondentų sakė, kad pandemijos metu patyrė psichikos sveikatos sunkumų“, – sakė K. Levickaitė.

Iš tų dviejų trečdalių, patyrusių psichikos sveikatos sunkumų, maždaug keturi iš penkių pagalbos ieškojo bendruomenėje, pas artimuosius, draugus, nesikreipė psichikos sveikatos paslaugų.

„Iš tų dviejų trečdalių, patyrusių psichikos sveikatos sunkumų, maždaug keturi iš penkių pagalbos ieškojo bendruomenėje, pas artimuosius, draugus, nesikreipė psichikos sveikatos paslaugų. Vienas iš penkių kreipėsi ir čia svarbu pastebėti, kad du trečdaliai besikreipusių mokėjo už psichikos sveikatos paslaugas. Tai reiškia, du trečdaliai žmonių moka už sveikatos paslaugas ir teisės į sveikatą kontekste mes turime nedovanotiną situaciją, nes ne visi gali sau leisti mokėti“, – kalbėjo psichologė.

VU Psichologijos instituto docentas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis pažymėjo, kad pandemijos krūvis visuomenėje pasiskirstė nevienodai ir didžioji našta teko moterims.

„Karantinai paveikė psichikos sveikatą, atrodytų, kad jie visus vienodai turėtų paveikti, bet ką pastebėjo ir kitose šalyse mokslininkai, kad toli gražu nevienodai visus paveikė, labai ryškėja grupės labiausiai paveikiamų žmonių – visų pirma jauni žmonės, moterys, taip pat žmonės, kurie ir prieš pandemiją turėjo sveikatos sunkumų“, – kalbėjo P. Skruibis.

„Tyrimai Lietuvoje rodo panašias tendencijas, jei mes žiūrėtume vasario mėnesio pabaigoj atliktus tyrimus, ten labai ryšku, kad prasčiausia situacija jauno ir vidutinio amžiaus moterų, iš ko galima spręsti, kad, tikėtina, jos turi šeimą, vaikus, nėra taip, kad tas krūvis pasiskirsto visuomenėje tolygiai. Jei mes uždarome ugdymo įstaigas, tai nereiškia, kad visi vienodai kenčiam, moterys, kurios turi vaikų, daugiau kenčia“, – pažymėjo P. Skruibis.

Konferencijos vaizdo įrašas: