Kaunietė Kristina Burneikienė augina du vaikus. Su vienuolikmete dukra Perla moteris dažnai laiką leidžia kartu. Kristina yra socialinėje erdvėje aktyvi turinio kūrėja, tačiau šeimoje taisyklės dėl telefonų ir socialinių tinklų griežtos. „Išeiname tik dviese papietauti ar papusryčiauti, mes net keliaujame tik dviese. Labai griežta taisyklė: kai esame dviese, dviejų telefonų nėra“, – sako moteris.

Kristinos dukra tikina, kad su mama leisti laiką įdomiau, nei naršyti telefone: „Su ja žymiai „fainiau“, nes tai yra žmogus, o ne socialiniai tinklai [...]. Kai būnu su mama, galiu ir ką nors naujo išmokti, patirti ir paragauti netgi.“

Tačiau Kristina pastebi – ryšio su vaikais jos aplinkoje nedaug, santykiai šeimose sutrūkinėję: „Kiekviena suaugusi moteris turėtų savęs paklausti, ką mes tada darome paauglystėje. Jos tada pradeda kalbėti: „aš nesusikalbu su dukra“ arba „ji man iš tolo mojuoja, trenkia durimis“. Taip, nes nėra ryšio, nėra laiko kartu su vaiku.“

Moteris vardija pavyzdžius, kurie atrodo sunkiai suvokiami: „Jaunos mamos labai daug dėmesio skiria socialinei erdvei. Tarkime, pagimdžius vaiką, nuvedus pirmąkart į darželį ar dar kitose mažose situacijose, pirmiausia, parodomas veiksmas, skiriama dėmesio socialiniam tinklui išplatinti žinutę, ką tu šiuo metu veiki, o ne žinutę savo vaikui.“

Kauno klinikų profesorius R. Kėvalas. E. Kniežausko nuotr.

Kauno klinikų profesorius Rimantas Kėvalas sako, kad tai, ką jis mato ligoninėje, kaip atrodo vaikų ir tėvų, ypač mamų, santykiai, kelia siaubą. „Mes, medikai, psichologai, psichiatrai, kalbame apie tokias problemas kaip ekraninis autizmas, socialinių įgūdžių regresiją, apie pažintinių funkcijų pablogėjimą, bendravimo problemas, netgi apie suerzinto silpnumo sindromą paaugliams ir skaitmeninę silpnaprotystę“, – vardijo nemalonius tokios tendencijos padarinius Vaikų ligų klinikos vadovas.

Psichologai sako, kad reikia kalbėti nebe apie vaikų priklausomybę nuo technologijų, o tėvų.

„Mes matome, kad paaugliai, vaikai turi probleminį naudojimą. Bet o kaip tėvai elgiasi? Ar jie nėra socialiniuose tinkluose, ar jie neieško ko nors internete, ar prie vakarienės stalo jie nesinaudoja technologijomis? Ir tai tikrai izoliuoja, atitraukia ir ryšio mažiau“, – sakė Visuomenės sveikatos biuro psichologė Kristina Navickienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

R. Kėvalas pastebi, kad užaugo karta, nebemokanti auginti vaikų be išmaniųjų įrenginių. „Motiniškus įgūdžius bandoma pakeisti technologijomis. Įvairios kameros, ošimai, vaikui nuraminti ar pamaitinti tuoj pat duodamas mobilusis telefonas, – anot profesoriaus, situacija blogėja. – Graudu ir kartais netgi pikta, kai maitinančios mamos žiūri į išmanųjį telefoną ir joms yra svarbiau, kas tenai, o ne kaip vaikas maitinasi ir kas perduodama per pieną.“

Psichologai sako, kad išmanieji prietaisai ir kūdikiai – nebe pasirinkimas, o priklausomybė ir žalojimas. „Naujausi moksliniai tyrimai vienareikšmiškai kalba apie ribojimą ir ypač vaikų iki dvejų metų – nulis telefono ar kitų įrenginių naudojimo, – teigė K. Navickienė. Visgi, problemai sprendimas yra. – Galime nusistatyti laiką, kada, kiek, ypač jaunesnio amžiaus vaikams. Yra netgi tam tikros taisyklės, kad tik po truputį didinamas laikas. Vidutiniškai dešimties metų – iki dviejų valandų skiriama telefonui ar kitiems ekranams“, – kalbėjo psichologė.

Specialistai sako, kad net nuobodulys, kai negaunama prietaisų, yra gerai, nes vaikai skatinami galvoti, ką nuveikti, skatinamas kūrybiškumas, o tėvai su vaikais turėtų per dieną praleisti bent kelias valandas kokybiško laiko ir turėti bendrų veiklų.