- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiek pradedant karjerą, tiek keičiant kvalifikaciją naujas darbas atneša ne tik džiaugsmą, bet ir šiek tiek streso. Ekspertų nuomone, įsijungimas į naują kolektyvą labai priklauso nuo žmogaus motyvacijos, kartais asmeninių savybių, visgi tam ruošiasi ir darbdaviai.
Kokiomis tradicijomis pasitinka naujus kolegas įmonės ir kodėl taip daro?
Naudinga abiem pusėms
Naujokų įvedimo procesai arba jų nebuvimas turi įtakos ne tik rezultatams, tačiau ir kaitos perspektyvoms – tikėtina, kad sėkmingai adaptuotis negalintys naujokai ieškos jiems tinkamesnės organizacijos.
„Sparčiu naujoko įsijungimu tiesiogiai suinteresuota organizacija, nes jai rūpi efektyvumo rodikliai, greitesnė investicijų į naujo žmogaus atranką ir apmokymą grąža. Naudą mato ir tiesioginis vadovas, galėdamas kelti aukštesnius tikslus darbuotojui, deleguoti jam daugiau užduočių”, – pasakoja Ramunė Kabašinskienė, „OVC Consulting“ vyr. konsultantė.
Visgi, pasak konsultantės, tai svarbu ir kolegoms, nes teikdami pagalbą įvedimo laikotarpiu, vėliau yra mažiau atitraukiami nuo darbo naujoko klausinėjimu, įgyja visavertį komandos narį, kuris gali prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatus.
Blogiausia nuostata – išmoks savaime
Kaip teigia R. Kabašinskienė, naujo darbuotojo įvedimo programos visuomet buvo viena svarbiausių personalo valdymo funkcijų, tad tai nėra šiandienos greitų verslo aplinkos pokyčių ar didelės konkurencijos rezultatas. Tačiau dabartinis tempas reikalauja peržiūrėti adaptacijos programas, jas efektyvinti, pasitelkiant technologinius sprendimus.
„Pagrindinė bėda, kai naujoko adaptacija tampa savaiminiu procesu: nėra apgalvota ir struktūruota reikalingiausia informacija, nepriskirtas kuruojantis žmogus, vadovas nesidomi naujoko progresu, neturi tam laiko ir pan. Nėra gerai, jeigu organizacijoje vyrauja tokios nuostatos „išmoks pats per praktiką“, „manęs irgi niekas nemokė“, kai kuratoriai darbą su naujoku mato kaip papildomą krūvį, nenori jo prisiimti, klausia, „kas man iš to?“, – sako konsultantė.
Principo „išplaukia tas, kas nepaskęsta“ rekomenduojama netaikyti naujokui, nes kitoje aplinkoje ir dažnai kitokį darbą pradedantis dirbti žmogus net nežino, ko jis nežino. „Darbdavio atsakomybė yra padėti žmogui suprasti, ką jis turi sužinoti, išmokti, įsisavinti, o toliau pastangos ir atsakomybė už mokymosi rezultatus yra darbuotojo pusėje“, – pataria R. Kabašinskienė.
Apklausa prie pyragų ir kiti būdai pažinti
Praėjusiais metais konkurse „Aš myliu savo įmonę“ skirtingose kategorijose nugalėjusios įmonės didžiuojasi turėdamos ne tik oficialius, bet ir realiai veikiančius naujų darbuotojų įvedimo metodus ir jaučia jų naudą.
Patirtimi besidalijančios įmonės pritaria ekspertams, kad naudos iš sklandaus naujokų įvedimo turi visi. Su organizacijų istorijomis, taisyklėmis, vertybėmis ir kita informacija šiose įmonėse naujokai supažindinami ne tik specialiais leidiniais, tačiau ir mokymuose, neretai padeda ir talkininkaujantis patyręs kolega.
„Pirmos darbo dienos pabaigoje organizuojame susitikimą, kuri juokais vadiname apklausa – valgome pyragą ir užduodame pačius įvairiausius klausimus. Toks neformalus susėdimas padeda visiems kolegoms susipažinti tarpusavyje, o naujam žmogui sumažinti stresą. Tiesa, kolegų klausimai ne iš karto leidžia atsipalaiduoti, nes teiraujamasi nuo batų dydžio iki didžiausių baimių“, – apie neformalias tradicijas pasakoja Eglė Litvinaitė, bendrovės „Interneto vizija“ personalo vadovė.
Tuo metu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadovo pavaduotoja Erika Mankutė atskleidžia, kad naujokų krikštas apima ir iškilmingą priesaikos sakymą organizacijos sąskrydžio metu. Tiesa, jos turinys – maža kolektyvo paslaptis.
„Turime standartizuotą procedūrą, kuri numato, kad darbuotojo įvedimas vyksta pirmąjį mėnesį, o su bendrovės veikla jis supažindinamas naudojantis e-mokymais. Kadangi organizacijoje dirba daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, tiesioginiai vadovai yra atsakingi už konkrečių žmonių įvedimą į komandą“, – AB „Lietuvos geležinkelių“ praktika dalijasi ne vienerius metus bendrovėje projektą kuruojanti komunikacijos specialistė Agnė Chšanauskaitė.
Kas nesibaigia su bandomuoju laikotarpiu?
„Pirmus tris mėnesius naujam žmogui skiriami kuratoriai iš vidaus, kurie keičiasi kas mėnesį ir kiekvienas iš jų moko naujų dalykų, suteikia kitos informacijos, vertina procesą ir rezultatus. Nauji kolegos taip pat atlieka ir žinių patikrinimo testus, kurie padeda įvertinti, kokių žinių dar trūksta“, – apie „Interneto vizijoje“ taikomą įvedimo ir bandomojo laikotarpio sinergiją pasakoja E. Litvinaitė.
Tradiciškai įvedimo laikotarpio pabaiga siejama su bandomojo laikotarpio pabaiga, kuomet abi pusės pasitikrina atrankos metu priimtą sprendimą. Visgi ekspertai pabrėžia, kad tai tikrai ne visų išbandymų pabaiga. „Pavojingas laikas ateina tuomet, kai „naujoko“ etiketė jau nuimama, o žmogus dar nesijaučia pakankamai stiprus, kad dirbtų visai savarankiškai. Klausti nelabai galima, nes aplinkos lūkestis yra, kad jau turi žinoti, o iš tikrųjų dar ne viską išmanai“, – į besitęsiančius iššūkius dėmesį atkreipia R. Kabašinskienė. Dėl šių priežasčių kai kuriose organizacijose naujoko įvedimo programos neapsiriboja tik bandomuoju laikotarpiu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...