Numerologė M. Ostrenkova neslepė – net ir laimingose porose pasitaiko nesutarimų, o seksualinis potraukis nėra savaime suprantamas dalykas. Tuo metu urologas M. Stanionis pastebėjo, kad vyrai vis dar kenčia dėl nepagrįstų kompleksų, o apie problemas lovoje nedrįsta prabilti net gydytojo kabinete.
Kodėl miegamajame užgęsta aistra?
M. Ostrenkova palietė temą, apie kurią daugelis porų vis dar nedrįsta kalbėti garsiai – kodėl santykiuose dingsta seksas.
Pasak numerologės, ieškant atsakymo svarbu suprasti ne tik partnerį, bet ir save – kas mus uždega, o kas slopina seksualinį potraukį.
„Kiekvienas turime savo „gazą“ ir „stabdį“ – dalykus, kurie mus uždega, ir dalykus, kurie slopina norą. Gyvendami kartu kartais net nepastebime, kad tas „stabdis“ jau ilgai nuspaustas. Norime aistros, artumo, bet ne visada suprantame, kas mums trukdo atsipalaiduoti ir pajusti norą“, – pasakojo M. Ostrenkova.
Numerologė pakvietė į seksualumą pažvelgti kiek neįprastai – per skaičių interpretacijas. Ji teigė, kad remiantis numerologija galima tyrinėti savo ir partnerio poreikius.
„Kai pati mokiausi ir nagrinėjau save, kai kuriose interpretacijose atpažinau tiek savo reakcijų, kad pagalvojau: „Oho, kaip pažįstama!“ Tuo atradimo jausmu ir noriu pasidalyti“, – pasakojo ji.
Meilė brazilui Rafaeliui – ne be ginčų
Apie santykius Monika kalbėjo ir iš asmeninės patirties. Jos širdį užkariavo iš Brazilijos kilęs Rafaelis Ledesma, tačiau moteris nesistengė kurti tobulos poros įvaizdžio.
„Mes su Rafaeliu irgi pasiginčijame, pasipykstame, ne visur sutampa mūsų nuomonės. Tačiau svarbu prisiminti, kad abu norime būti kartu, todėl ieškome, kaip išgirsti vienas kitą ir susitarti“, – atviravo ji.
Anot Monikos, viena didžiausių santykių klaidų – tikėtis, kad partneris pasikeis pagal mūsų norus.
„Kartais į santykius ateiname jau turėdami planą, ką partneryje pakeisime. Tačiau žmogus keičiasi tada, kai pats to nori. Galime išsakyti savo poreikius, kalbėtis, tartis, bet už kitą pasikeisti negalime“, – sakė numerologė.
Ji neslepė, kad iki dabartinio požiūrio į meilę teko nueiti nelengvą kelią.
„Aš pati ant to paties grėblio lipau ne vieną kartą. Ir kažkuriuo metu supratau: jeigu mano santykiuose kartojasi panašios situacijos, noriu išsiaiškinti, kodėl taip vyksta“, – prisiminė Monika.
Būtent nesėkmingos patirtys paskatino ją domėtis psichologija, seksologija ir savęs pažinimu. Šioje srityje ji gilina žinias jau apie dešimtmetį, yra baigusi 256 akademinių valandų psichologinio konsultavimo mokymus.
„Į santykius atsinešame daug lūkesčių: „Tu padaryk mane laimingą, tu užpildyk tai, ko man trūksta.“ Tuomet pradedame reikalauti, nusiviliame, bandome kitą pakeisti“, – pastebėjo ji.
Monikos įsitikinimu, norint kurti tvirtus santykius, pirmiausia reikia išmokti girdėti save, gerbti savo ribas ir atvirai kalbėti apie poreikius.
Urologas prabilo apie vyrų kompleksus: dydis vis dar neduoda ramybės
Gydytojas urologas Martynas Stanionis pakvietė pažvelgti į kitą seksualumo pusę – vyrų sveikatą, kompleksus ir visuomenėje vis dar gajus mitus.
Pasak mediko, nors seksualinis gyvenimas yra svarbi žmogaus gyvenimo dalis, daugelis vyrų vis dar klaidingai įsitikinę, kad jų seksualinį pajėgumą lemia penio dydis.
„Porų santykiuose moteriai svarbu emocinis ryšys, saugumas ir preliudija. Kalbant apie vyrų varpas, mūsų populiacijoje vidutinis varpos ilgis yra trylika–keturiolika centimetrų. Jei vyras turi didesnę nei dvidešimties centimetrų varpą, lytinių santykių metu nebūtinai panaudojamas visas jos ilgis. Vis dar problema yra vyrų galvose – jie įsivaizduoja, kad visi turi turėti didelę varpą“, – teigė M. Stanionis.
Anot gydytojo, tokie įsitikinimai vyrams kelia nereikalingą įtampą, o seksualinį pasitenkinimą lemia kur kas daugiau dalykų nei fiziniai duomenys.
Vyrai net trejus metus delsia kreiptis pagalbos
Pasak M. Stanionio, erekcijos sutrikimai yra gerokai dažnesni, nei daugelis įsivaizduoja. Remdamasis seksualinės medicinos srityje minimais duomenimis, gydytojas nurodė, kad su tokiais sunkumais susiduria apie 40 proc. keturiasdešimtmečių, 50 proc. penkiasdešimtmečių ir 60 proc. šešiasdešimtmečių vyrų.
Tačiau didžiausia problema, anot jo, yra ne vien patys sutrikimai, o vyrų nenoras apie juos kalbėti. Medikas pastebėjo, kad vyrai vidutiniškai net trejus metus delsia kreiptis į specialistą.
„Manau, seksas yra vienas iš gyvenimo malonumų. Bet dauguma vyrų, atėjusių pas urologą, apie seksualines problemas patys net neužsimena. Vieni gėdijasi, kiti net nepagalvoja, kad apie tai reikėtų pasakyti gydytojui. O kai pats paklausiu, kaip reikalai su erekcija, neretai taip nustemba, lyg jų kas nors pirmą kartą gyvenime būtų to paklausęs“, – pasakojo M. Stanionis.
Gydytojas pabrėžė, kad amžius neturėtų būti laikomas seksualinio gyvenimo pabaiga. Vienas vyriausių jo pacientų – net 90 metų vyras, kuriam intymus gyvenimas tebėra svarbus.
„Gyvename kaip vakariečiai, bet apie seksą kalbėti gėda“
Urologas pastebėjo ir kitą problemą – nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie atvirumą, seksualinė sveikata tebėra viena nepatogiausių pokalbių temų.
„Lietuviams sunku pabėgti nuo to, jog gyvename Marijos žemėje. Vis dar stereotipiškai kalbame, jog atsiradome kopūstuose, atnešė gandrai, o tiesiog mums sunku įvardinti – atsiradome iš lytinio akto“, – sakė medikas.
Pasak jo, visuomenė noriai perima vakarietišką gyvenimo būdą, tačiau kalbant apie intymumą vis dar suka akis į šalį.
„Jau ilgą laiką kalbame, jog gyvename kaip vakariečiai, dirbame, rengiame šventes, bet kai reikia su gydytoju pasikalbėti apie savo lytinį gyvenimą, staiga pasidaro gėda. Susigėstame. Nuleidžiame akis, tyliai nusijuokiame. Tai kur tas mūsų vakarietiškumas? Kur mūsų atvirumas?“ – retoriškai klausė M. Stanionis.
Jo teigimu, pokyčiai turėtų prasidėti dar vaikystėje, kai formuojasi žmogaus supratimas apie kūną, intymumą ir santykius.
„Lietuvoje lytinis švietimas vis dar yra dugne. Turime nuo mažens kalbėti apie lytinį ugdymą, seksualinę sveikatą, higieną, santykius, nebijoti atvirai atsakyti į vaikų klausimus“, – įsitikinęs gydytojas.
Naujausi komentarai