Vaikai, skatinami dalytis žaislais, mokosi empatijos, bendradarbiavimo, kantrybės ir kt. Tačiau, pasak vaiko teisių gynėjos Gabrielės Kazilionytės, kai kuriose situacijose dalijimasis daiktais vaikui kelia pyktį, stresą ar kitų nemalonių emocijų. Neretai to priežastis – baimė prarasti saugumą.
„Mes, suaugusieji, žvelgdami į žaislus, dažnai matome tik paprastus daiktus, tačiau vaikui jie gali reikšti kur kas daugiau. Pliušinis meškutis gali simbolizuoti saugumą situacijose, kai pasaulis atrodo didelis ir nenuspėjamas: pradėjus eiti į darželį, susipažįstant su vaikais žaidimų aikštelėje ar, pvz., tėvų skyrybų metu. Tokiais atvejais mėgstamiausio žaislo perdavimas į kitas rankas vaikui gali reikšti kontrolės ir stabilumo paleidimą, o tai gąsdina. Žinoma, kad tai suprastume ir galėtume padėti vaikui, visų pirma, turime su juo kalbėtis“, – teigia pašnekovė.
Kaip elgtis susidūrus su vaiko nenoru dalytis žaislais?
Domėtis. Vaiko galima paklausti: „Kuo šis žaislas tau ypatingas?“, „Neprivalai dalytis šiuo žaislu, tačiau ar galėtum man papasakoti, kodėl nenori?“ ar pan. Tokie ir panašūs klausimai leidžia geriau suprasti vaiko jausmus ir tai, kas vyksta jo vidiniame pasaulyje – galbūt žaislas primena svarbų žmogų ir todėl teikia saugumo jausmą. Supratę, kas vaikui kelia diskomfortą, galime jį nuraminti ir padėti jaustis geriau.
Leisti nustatyti ribas. Vaikas gali mokytis dalytis daugeliu žaislų, tačiau turėti teisę pasirinkti vieną ar kelis ypatingus daiktus, kuriais dalytis nebūtina. Erdvės suteikimas vaiko pasirinkimui padeda ugdyti jo savarankiškumą ir pagarbą savo poreikiams, stiprina gebėjimą suprasti ir gerbti kitų žmonių ribas.
Negėdinti. Tokie pasakymai kaip: „kiti vaikai moka dalytis“, „tau ne gėda?“, „negražu taip elgtis“ ir pan. gali skaudinti, mažinti vaiko savivertę ar ugdyti įprotį dalytis žaislais iš baimės būti kritikuojamam. Todėl visuomet verta ramiai pasikalbėti su vaiku apie situaciją ir pasistengti suprasti jo jausmus.
Įvertinti pastangas. Kalbėtis apie jausmus kartais sudėtinga net ir suaugusiesiems, todėl svarbu vaiką pagirti už jo pastangas kalbėtis ir ramiai paaiškinti savo emocijas. Taip skatinamas atvirumas, stiprinamas gebėjimas atpažinti jausmus ir ugdomas įprotis domėtis kitų savijauta.
Svarbu atminti, kad kiekvienas ramus pokalbis, pagarba vaiko jausmams ir noras suprasti jo vidinį pasaulį padeda kurti tvirtą ir pasitikėjimu grįstą vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį.
Naujausi komentarai