- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaikai yra gabūs daugeliui dalykų. Tik švietimo sistema galiausiai juos suskirsto į humanitarus ir tiksliukus. Tuo įsitikinusi neuromokslininkė iš Ghento universiteto Belgijoje Roma Šiugždaitė, kuri pabrėžia, kad labai didelę įtaką vaikų pasiekimams daro motyvacija ne tik mokykloje, bet ir namuose. Mokslininkę kalbino LNK žurnalistas.
„Kiekvieną dieną stumiamės vis toliau pažindami smegenis. Individo smegenis pažinti yra labai sunku, jeigu norime pasakyti ką nors apie asmenybę arba kokius kognityvinius gabumus. Galima pasakyti apie individo smegenis nagrinėjant kokias nors ligas, kai yra stiprus pažeidimas ar auglys – tą mes galime matyti pažiūrėję į vieną nuotrauką. Bet kai norime tyrinėti gabumus individualiai, to dar padaryti negalime. Tą bus galima padaryti, manau, gal per artimiausius penkerius metus. Kol kas susidurdami su didele vaizdine informacija, daug duomenų, negalime to pasakyti. Bet jeigu tyrinėjame vaikų grupes, kurie vienais ar kitais gabumais yra panašūs, skirtumus galime išskirti: kurios smegenų dalys, kurios jungtys, kuri smegenų struktūra yra atsakinga už tai, jei vaikai turi vieno ar kito tipo gabumus“, – sakė neuromokslininkė.
– Vaikai yra skirtingi ar labiau panašūs?
– Brolio ir sesers arba dvynių smegenys yra labiau panašios tarpusavyje nei kito vaiko, iš kitos šeimos. Tačiau gabumai vystosi ne tik naudojantis genetine informacija, kuri yra mūsų genetinis potencialas. Mus formuoja mūsų aplinka ir dar vienas dalykas – motyvacija. Jeigu du vaikai šeimoje turi tą patį arba labai panašų genetinį potencialą, jie užauga toje pačioje aplinkoje. Bet motyvacija – skirtinguose dalykuose, dėl to ir vaikų gabumai skirtingi. Labai retai brolis ir sesuo pasirenka vienodą kelią.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar jūs randate mokslinį pagrindimą tam, kad jie skirstomi į humanitarus ir į „moksliukus“, kurie gabesni matematikai nei kalboms?
– Pirmas dalykas, kurį paminėjau ir rašydama straipsnį žurnale, yra tai, kad klaidinga vaikus suskirstyti į dvi grupes. Kodėl žalinga? Visų pirma nėra vaikų, kurie moka tik matematiką ar tik kalbas. Mūsų žinios nėra kategorinės. Jos yra tarsi spektras. Galime mokėti matematiką labiau negu kalbas, bet negalime mokėti matematiką, bet nemokėti kažko kito. Todėl suskirstant vaikus į tas dvi grupes, mes tiesiog juos demotyvuojame. Jiems kaip ir siunčiame žinutę: „Tu gabus matematikai, tu ir daryk tik matematiką, kito nedaryk, nes kitas tau vis tiek nesiseka, tai kodėl tą turėtum daryti?“. Paskutiniai įvairūs moksliniai tyrimai dabar sako, kad galėtume vaikus pagal tai, kaip jie mokosi, pavadinti tais, kurie turi augančią mąstyseną (galvoseną) arba fiksuotą. Fiksuota tai ta, kai vaikas sako: „Ar aš darysiu, ar nedarysiu – vis tiek nepasiseks.“ Dabar edukacinėse programose stengiamasi išvengti tokios fiksuotos mąstysenos. Ir mokytojui net jei ir vaikui nesiseka, rekomenduojama, kad vaikas sakytų: „Dar nepasisekė, dar aš negaliu to padaryti“. Stimuliuoti tą tokią augančią mąstyseną, kad jis savęs nedemotyvuotų, kad toliau stengtųsi bandydamas pasiekti, išmokti tai, ko jam norisi, ir pasiektų savo visapusišką vystymą.
– Turbūt dar praeis ne vieneri metai, kol visos švietimo sistemos priims tuos naujus atradimus ir naujus tyrimus, apie kuriuos jūs taip pat kalbate. Ar yra kažkas, ką vaikai supranta labiau arba prasčiau? Ar galima sakyti, kad galiausiai vis tik yra ir tiksliukai, ir humanitarai?
– Sakyčiau, kad yra dalykai, kurie vaikams labiau patinka, todėl jie tuos dalykus mokosi daugiau. Taip suskurdami užburtą ratą „kas man patinka, tas man sekasi; kas man sekasi, to daugiau mokysiuosi“. Toks dopamino varomasis procesas, kurį vaikai tiesiog atsirenka. Mes, suaugusieji, galime pasižiūrėti į savo gyvenimą: ar mes norime kiekvieną dieną daryti kokius nors labai sunkius atradimus? Turime savo supratimą, kas yra mūsų gyvenimas ir bandome išmokti dalykų, kurie mums įdomūs, todėl esame motyvuoti tuos dalykus rinktis. Su vaikais – panašiai. Jie renkasi dalykus, į kuriuos nenori dėti labai daug pastangų, bet jie pamato, kad šitas dalykas sekasi ir bando. „Aš noriu pabandyti ką nors naujo. Pabandysiu. Jei man iš karto sekasi, būsiu motyvuotas ir daugiau tą dalyką darysiu, daugiau į jį gilinsiuosi.“ Bet jei nesiseka, tuomet: „Oi, dar tiek daug yra naujų dalykų, galiu pabandyti ir ką nors kita. Ieškau savęs“.
Dažniausiai kai vaikai daro namų darbus, reikia paslėpti telefoną
– Ar turite patarimą tiems tėvams, kurie sėdės su vaikais dar šįvakar ir ruoš namų darbus? Kaip reikėtų tą daryti?
– Tėvams patarčiau tai, ką kiekvieną dieną patariu ir sau, darydama pamokas su savo dukra. Pirmas ir svarbiausias dalykas – pažiūrėti, kokia vaiko aplinka, kai jis mokosi. Kad nebūtų pašalinių dirgiklių. Dažniausiai kai vaikai daro namų darbus, reikia paslėpti telefoną ir skatinti vaikus ne už galutinį rezultatą, bet už patį procesą. Pažiūrėti, kiek vaikas įdeda pastangų ir jį skatinti pažingsniui, ne tada, kai parsineša testo rezultatą su dešimtuku. Labai paprasta skatinti vaiką, kai jis jau gavo dešimtuką. Reikia jį skatinti tada, kai dar to dešimtuko nėra, pasižiūrėti, kur ir ką jis padarė teisingai, ko jam dar trūksta. Bet nepamiršti, ką mes, kaip tėvai, dažniausiai pamirštame, – apdovanoti vaikus už procesą, pastangas, kurias vaikas įdėjo. Ne už galutinį rezultatą. Taip motyvuodami mes jį skatinsime toliau ir geriau mokytis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sukčių aukos portretas: psichologo įžvalgos nustebins
Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku. ...
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...
-
Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės4
Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...