- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaikai yra gabūs daugeliui dalykų. Tik švietimo sistema galiausiai juos suskirsto į humanitarus ir tiksliukus. Tuo įsitikinusi neuromokslininkė iš Ghento universiteto Belgijoje Roma Šiugždaitė, kuri pabrėžia, kad labai didelę įtaką vaikų pasiekimams daro motyvacija ne tik mokykloje, bet ir namuose. Mokslininkę kalbino LNK žurnalistas.
„Kiekvieną dieną stumiamės vis toliau pažindami smegenis. Individo smegenis pažinti yra labai sunku, jeigu norime pasakyti ką nors apie asmenybę arba kokius kognityvinius gabumus. Galima pasakyti apie individo smegenis nagrinėjant kokias nors ligas, kai yra stiprus pažeidimas ar auglys – tą mes galime matyti pažiūrėję į vieną nuotrauką. Bet kai norime tyrinėti gabumus individualiai, to dar padaryti negalime. Tą bus galima padaryti, manau, gal per artimiausius penkerius metus. Kol kas susidurdami su didele vaizdine informacija, daug duomenų, negalime to pasakyti. Bet jeigu tyrinėjame vaikų grupes, kurie vienais ar kitais gabumais yra panašūs, skirtumus galime išskirti: kurios smegenų dalys, kurios jungtys, kuri smegenų struktūra yra atsakinga už tai, jei vaikai turi vieno ar kito tipo gabumus“, – sakė neuromokslininkė.
– Vaikai yra skirtingi ar labiau panašūs?
– Brolio ir sesers arba dvynių smegenys yra labiau panašios tarpusavyje nei kito vaiko, iš kitos šeimos. Tačiau gabumai vystosi ne tik naudojantis genetine informacija, kuri yra mūsų genetinis potencialas. Mus formuoja mūsų aplinka ir dar vienas dalykas – motyvacija. Jeigu du vaikai šeimoje turi tą patį arba labai panašų genetinį potencialą, jie užauga toje pačioje aplinkoje. Bet motyvacija – skirtinguose dalykuose, dėl to ir vaikų gabumai skirtingi. Labai retai brolis ir sesuo pasirenka vienodą kelią.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar jūs randate mokslinį pagrindimą tam, kad jie skirstomi į humanitarus ir į „moksliukus“, kurie gabesni matematikai nei kalboms?
– Pirmas dalykas, kurį paminėjau ir rašydama straipsnį žurnale, yra tai, kad klaidinga vaikus suskirstyti į dvi grupes. Kodėl žalinga? Visų pirma nėra vaikų, kurie moka tik matematiką ar tik kalbas. Mūsų žinios nėra kategorinės. Jos yra tarsi spektras. Galime mokėti matematiką labiau negu kalbas, bet negalime mokėti matematiką, bet nemokėti kažko kito. Todėl suskirstant vaikus į tas dvi grupes, mes tiesiog juos demotyvuojame. Jiems kaip ir siunčiame žinutę: „Tu gabus matematikai, tu ir daryk tik matematiką, kito nedaryk, nes kitas tau vis tiek nesiseka, tai kodėl tą turėtum daryti?“. Paskutiniai įvairūs moksliniai tyrimai dabar sako, kad galėtume vaikus pagal tai, kaip jie mokosi, pavadinti tais, kurie turi augančią mąstyseną (galvoseną) arba fiksuotą. Fiksuota tai ta, kai vaikas sako: „Ar aš darysiu, ar nedarysiu – vis tiek nepasiseks.“ Dabar edukacinėse programose stengiamasi išvengti tokios fiksuotos mąstysenos. Ir mokytojui net jei ir vaikui nesiseka, rekomenduojama, kad vaikas sakytų: „Dar nepasisekė, dar aš negaliu to padaryti“. Stimuliuoti tą tokią augančią mąstyseną, kad jis savęs nedemotyvuotų, kad toliau stengtųsi bandydamas pasiekti, išmokti tai, ko jam norisi, ir pasiektų savo visapusišką vystymą.
– Turbūt dar praeis ne vieneri metai, kol visos švietimo sistemos priims tuos naujus atradimus ir naujus tyrimus, apie kuriuos jūs taip pat kalbate. Ar yra kažkas, ką vaikai supranta labiau arba prasčiau? Ar galima sakyti, kad galiausiai vis tik yra ir tiksliukai, ir humanitarai?
– Sakyčiau, kad yra dalykai, kurie vaikams labiau patinka, todėl jie tuos dalykus mokosi daugiau. Taip suskurdami užburtą ratą „kas man patinka, tas man sekasi; kas man sekasi, to daugiau mokysiuosi“. Toks dopamino varomasis procesas, kurį vaikai tiesiog atsirenka. Mes, suaugusieji, galime pasižiūrėti į savo gyvenimą: ar mes norime kiekvieną dieną daryti kokius nors labai sunkius atradimus? Turime savo supratimą, kas yra mūsų gyvenimas ir bandome išmokti dalykų, kurie mums įdomūs, todėl esame motyvuoti tuos dalykus rinktis. Su vaikais – panašiai. Jie renkasi dalykus, į kuriuos nenori dėti labai daug pastangų, bet jie pamato, kad šitas dalykas sekasi ir bando. „Aš noriu pabandyti ką nors naujo. Pabandysiu. Jei man iš karto sekasi, būsiu motyvuotas ir daugiau tą dalyką darysiu, daugiau į jį gilinsiuosi.“ Bet jei nesiseka, tuomet: „Oi, dar tiek daug yra naujų dalykų, galiu pabandyti ir ką nors kita. Ieškau savęs“.
Dažniausiai kai vaikai daro namų darbus, reikia paslėpti telefoną
– Ar turite patarimą tiems tėvams, kurie sėdės su vaikais dar šįvakar ir ruoš namų darbus? Kaip reikėtų tą daryti?
– Tėvams patarčiau tai, ką kiekvieną dieną patariu ir sau, darydama pamokas su savo dukra. Pirmas ir svarbiausias dalykas – pažiūrėti, kokia vaiko aplinka, kai jis mokosi. Kad nebūtų pašalinių dirgiklių. Dažniausiai kai vaikai daro namų darbus, reikia paslėpti telefoną ir skatinti vaikus ne už galutinį rezultatą, bet už patį procesą. Pažiūrėti, kiek vaikas įdeda pastangų ir jį skatinti pažingsniui, ne tada, kai parsineša testo rezultatą su dešimtuku. Labai paprasta skatinti vaiką, kai jis jau gavo dešimtuką. Reikia jį skatinti tada, kai dar to dešimtuko nėra, pasižiūrėti, kur ir ką jis padarė teisingai, ko jam dar trūksta. Bet nepamiršti, ką mes, kaip tėvai, dažniausiai pamirštame, – apdovanoti vaikus už procesą, pastangas, kurias vaikas įdėjo. Ne už galutinį rezultatą. Taip motyvuodami mes jį skatinsime toliau ir geriau mokytis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokytoja pataria, kaip nenorintį skaityti vaiką sudominti knygomis1
Prasidėjus mokslo metams, ne tik pirmokų, bet ir šiek tiek vyresnių vaikų tėvai dažnai nerimauja, kad mažieji nerodo jokio noro skaityti, o labiau nei knygos juos traukia ekranai. Pradinių klasių mokytoja Vilija Malinauskienė gali tėvus nuram...
-
Psichologė pastebėjimai aiškinantis ar darželis tikrai tinka vaikui1
Vaikų psichologai akcentuoja, kad sulaukti vaiko elgesio pokyčių jam pradėjus lankyti darželį yra normalu, tačiau jeigu praėjus adaptacijos periodui vaikui nebūdingas elgesys toliau tęsiasi ir vis kartojasi, tai signalas, kad pasirinktas darželis ga...
-
Kodėl daugėja vaikų agresijos atvejų?10
Kodėl daugėja vaikų agresijos atvejų? Apie vaikų agresijos atvejus ir apie tai, kaip mažiesiems padėti, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vaikų linijos atstove Jurgita Smilte Jasiulione. ...
-
Kodėl žmonės mąsto, jaučiasi ir elgiasi būtent taip, kaip jie mąsto, jaučiasi ir elgiasi?
Pagrindinis psichologijos klausimas – kodėl žmonės mąsto, jaučiasi ir elgiasi būtent taip, kaip jie mąsto, jaučiasi ir elgiasi. Į šį klausimą psichologijos mokslas atsako pakankamai paprastai: „Todėl, kad jiems tai kažkuo naudin...
-
Vis daugiau gyventojų mano, kad reikalai šalyje gerėja: lietuviai tik mėgėjai padejuoti77
Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja. O tai gerokai daugiau nei prieš metus, kai apie gerėjančią situaciją šalyje pasisakė tik kas dešimtas respondentas. Tiesa, kad situacija Lietuvoje bloga, atsakė be...
-
Yra būrelių, už kuriuos tėvams nereikia mokėti: juose vaikams leidžiama būti vaikais
Prasidėjus naujiems mokslo metams daugelis tėvų ima svarstyti, kaip užimti savo atžalas po pamokų, kokios veiklos būtų ne tik naudingos, lavintų jų gabumus, bet ir padėtų atrasti save. Tenka laviruoti tarp begalinių vaikų norų ir šeimos f...
-
Rudens melancholija ar bundanti rudens depresija?
Jei kintant sezonams patiriate nuotaikų šuolius, veikiausiai žinote, kad metų laikas daro didelę įtaką psichologinei savijautai, ypač šiaurės šalyse. Pasak sveikatos ekspertų, tokios būsenos kaip nerimas gali suintensyvėti rugs...
-
Statistika: per septynerius metus savižudybių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus6
Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus, penktadienį pranešė Higienos institutas. ...
-
Finansinis raštingumas: ką būtina aptarti šeimoje
Rugsėjo mėnuo tėvams reiškia išaugusias išlaidas renkantis mokyklines prekes, planuojant vaikų būrelius ir kitus būtinus pirkinius. Daugeliui tai gali sukelti papildomą galvos skausmą, tačiau žvelgiant iš gerosios pusės &...
-
Po tragedijos specialistai skambina pavojaus varpais: tokių atvejų daugės?46
Tragedija, kai sekmadienį Vilniuje, Neryje, mamos akivaizdoje, nuskendo dvi mergytės sukrėtė ne vieną tautietį. Dar labiau supurtė žinia, kad vaikų nužudymu įtariama motina. Kol kas šioje istorijoje – daugiau klausimų nei atsakym...