- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas palieka labai didelių randų – ne tik fizinių, bet ir psichologinių tiems žmonėms, kurie pabėgo nuo karo baisumų, ir tiems, kurie stebi Rusijos žiaurumus iš tolo per televiziją. Kaip tokias žaizdas gydyti, pokalbis su psichoterapeute Brigita Kaleckaite, kuri dirba su didelę įtampa dėl karo patiriančiais lietuviais ir ukrainiečiais, taip pat ir su Ukrainos terapeutais, praneša LNK.
– Papasakokite apie savo darbus šiomis savaitėmis, šiomis dienomis.
– Pati kol kas tiesiogiai su pabėgėliais iš Ukrainos nedirbu, tačiau daug bendrauju su ukrainiečiais psichoterapeutais iš Kyjivo, Charkivo. Susitinku ir su į Lietuvą atvykusiais gyventi psichoterapeutais.
– Ar darbas yra visiškai kitoks, nei dirbote iki tol?
– Žinoma. Aš pati esu psichoterapeutė, bet būtent karo laikais yra labiau reikalingas krizinis, psichologinis konsultavimas. Psichoterapija bus reikalinga po karo. Šiuo metu svarbiausia padėti žmonėms atsigauti, atkurti psichologinę būseną.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kuo Ukrainos specialistai gali padėti žmonėms, kurie dalyvauja aktyviuose karo veiksmuose?
– Kartais kolegoms iš Ukrainos sakau, kad susidaro įspūdis, jog jie geriau tvarkosi būdami kare, nei aš būdama Lietuvoje. Šiuo metu, kai jie dirba Ukrainoje, jie yra labiau mobilizuoti ir galvoja, kad reikia išgyventi. Dirba su kareiviais, šeimomis, suaugusiaisiais, vaikais, jų pagrindinis tikslas – padėti išgyventi, išbūti, atsigauti po bombardavimo. Yra tam tiktų technikų – kvėpuoti, atsigerti, pavalgyti, visa tai svarbiausia. Jų darbo specifika visiškai kitokia nei tų, kurie išvykę į Lietuvą, kitas Vakarų valstybes. Ten jau darbas daugiau terapinis.
– Ar reikia specialaus pasiruošimo karo lauke dirbant psichologu?
– Žinoma. Būtina išklausyti kursą, ką daryti ir kas vyksta su mumis fiziologiškai, kaip atkurti pagrindines mūsų būsenas, kaip grąžinti žmogų. Kolegė iš Charkivo pasidalijo, kad po bombardavimo žmonės dažniausiai dreba ir reikia išsidrebėti, nes taip galima atsikratyti įtampos. Tokių įgūdžių reikia turėti nebūtinai dirbant karo akivaizdoje, bet gali būti ir cunamis, avarija, katastrofa. Tai žmonės, kurie apmokyti suteikti pirmąją emocinę pagalbą.
– Ką patyria žmonės Lietuvoje, kurie stebi situaciją socialiniuose tinkluose, per televizija?
– Emocijų paletė tikrai didžiulė. Anksčiau buvo šokas, pyktis, neviltis, dabar, po Bučos įvykių, daugelis išgyvena neapykantą. Išvykę ukrainiečiai irgi nesijaučia gerai, jie dažnai išgyvena ir kaltės, gėdos jausmą – turi šiltą pastogę, o jo kaimynas ar giminaitis likęs bombarduojamoje vietoje.
Emocijų paletė tikrai didžiulė.
– Žmonės, kurie stebi Kremliaus transliuojama informaciją, sako, kad Bučos žudynės yra melagiena. Kartais skirtingų požiūrių žmonės gali susitikti. Kaip patariate bendrauti su žmonėmis, kurie paveikti propagandos?
– Tai vienas sunkiausių klausimų. Reikėtų žiūrėti, kiek tas žmogus paveiktas propagandos. Jie dažniausiai būna panašūs į sektose gyvenančius žmones. Jų labai stipriai praplautos smegenys ir jie faktiniais įrodymais nepatikės. Tai ilgas darbas, ne visada sėkmingas. Dažniausiai reikia kalbėti su tuo žmogumi iš jo pozicijos, kaip jis mato pasaulį. Mūsų nuotraukomis jie dažniausia netikės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...