Karas palieka didelių randų – ne tik fizinių, bet ir psichologinių: kaip tokias žaizdas gydyti?

  • Teksto dydis:

Karas palieka labai didelių randų – ne tik fizinių, bet ir psichologinių tiems žmonėms, kurie pabėgo nuo karo baisumų, ir tiems, kurie stebi Rusijos žiaurumus iš tolo per televiziją. Kaip tokias žaizdas gydyti, pokalbis su psichoterapeute Brigita Kaleckaite, kuri dirba su didelę įtampa dėl karo patiriančiais lietuviais ir ukrainiečiais, taip pat ir su Ukrainos terapeutais, praneša LNK.

– Papasakokite apie savo darbus šiomis savaitėmis, šiomis dienomis.

– Pati kol kas tiesiogiai su pabėgėliais iš Ukrainos nedirbu, tačiau daug bendrauju su ukrainiečiais psichoterapeutais iš Kyjivo, Charkivo. Susitinku ir su į Lietuvą atvykusiais gyventi psichoterapeutais.

– Ar darbas yra visiškai kitoks, nei dirbote iki tol?

– Žinoma. Aš pati esu psichoterapeutė, bet būtent karo laikais yra labiau reikalingas krizinis, psichologinis konsultavimas. Psichoterapija bus reikalinga po karo. Šiuo metu svarbiausia padėti žmonėms atsigauti, atkurti psichologinę būseną.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kuo Ukrainos specialistai gali padėti žmonėms, kurie dalyvauja aktyviuose karo veiksmuose?

– Kartais kolegoms iš Ukrainos sakau, kad susidaro įspūdis, jog jie geriau tvarkosi būdami kare, nei aš būdama Lietuvoje. Šiuo metu, kai jie dirba Ukrainoje, jie yra labiau mobilizuoti ir galvoja, kad reikia išgyventi. Dirba su kareiviais, šeimomis, suaugusiaisiais, vaikais, jų pagrindinis tikslas – padėti išgyventi, išbūti, atsigauti po bombardavimo. Yra tam tiktų technikų – kvėpuoti, atsigerti, pavalgyti, visa tai svarbiausia. Jų darbo specifika visiškai kitokia nei tų, kurie išvykę į Lietuvą, kitas Vakarų valstybes. Ten jau darbas daugiau terapinis.

– Ar reikia specialaus pasiruošimo karo lauke dirbant psichologu?

– Žinoma. Būtina išklausyti kursą, ką daryti ir kas vyksta su mumis fiziologiškai, kaip atkurti pagrindines mūsų būsenas, kaip grąžinti žmogų. Kolegė iš Charkivo pasidalijo, kad po bombardavimo žmonės dažniausiai dreba ir reikia išsidrebėti, nes taip galima atsikratyti įtampos. Tokių įgūdžių reikia turėti nebūtinai dirbant karo akivaizdoje, bet gali būti ir cunamis, avarija, katastrofa. Tai žmonės, kurie apmokyti suteikti pirmąją emocinę pagalbą.

– Ką patyria žmonės Lietuvoje, kurie stebi situaciją socialiniuose tinkluose, per televizija?

– Emocijų paletė tikrai didžiulė. Anksčiau buvo šokas, pyktis, neviltis, dabar, po Bučos įvykių, daugelis išgyvena neapykantą. Išvykę ukrainiečiai irgi nesijaučia gerai, jie dažnai išgyvena ir kaltės, gėdos jausmą – turi šiltą pastogę, o jo kaimynas ar giminaitis likęs bombarduojamoje vietoje.

Emocijų paletė tikrai didžiulė.

– Žmonės, kurie stebi Kremliaus transliuojama informaciją, sako, kad Bučos žudynės yra melagiena. Kartais skirtingų požiūrių žmonės gali susitikti. Kaip patariate bendrauti su žmonėmis, kurie paveikti propagandos?

– Tai vienas sunkiausių klausimų. Reikėtų žiūrėti, kiek tas žmogus paveiktas propagandos. Jie dažniausiai būna panašūs į sektose gyvenančius žmones. Jų labai stipriai praplautos smegenys ir jie faktiniais įrodymais nepatikės. Tai ilgas darbas, ne visada sėkmingas. Dažniausiai reikia kalbėti su tuo žmogumi iš jo pozicijos, kaip jis mato pasaulį. Mūsų nuotraukomis jie dažniausia netikės.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojeemocinė būklėpsichologinė būsenaLNK turinys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių