Kas sukelia perdegimo sindromą?

Perdegimo sindromas dažniausiai pasitaiko žmonėms, kurių darbas yra stresinis ir įtemptas. Darbe blogai nusiteikęs žmogus gali būti malonus būdamas ne darbe, tačiau jo patiriamos neigiamos emocijos veikia visą jo gyvenimą. Rizika susirgti perdegimo sindromu yra didesnė tiems, kurie turi priimti svarbius sprendimus prisiimdami atsakomybę, kuriuos slegia poreikis kelti darbo lygį, kurie daro daug ir bando visur suspėti laiku. Asmeniniai veiksniai taip pat gali sukelti perdegimo sindromą. 

Perdegimo simptomai

Pirmasis simptomas ir požymis, kurį galima pastebėti – išsekimas. Išsekęs žmogus jausis fiziškai ir emociškai išsekęs. Fiziniai simptomai gali pasireikšti miego ir mitybos režimo pokyčiais, pilvo skausmais, galvos skausmais, miego problemomis ir nereguliariais apetito pokyčiais.

Darbu perkrauti žmonės gali svajoti apie atostogas ir pabėgimą. Emocinio perdegimo sindromo simptomai taip pat gali apimti per didelį alkoholio, narkotikų ir maisto vartojimą, siekiant nuslopinti savo emocijas.

Perdegimo sindromu sergantys žmonės gali būti nepajėgūs išlaikyti savitvardą bendraudami su draugais ir šeimos nariais bei lengvai supykti. Jiems tampa sunku susidoroti su stresą keliančiais veiksniais kasdieniame gyvenime. Ypač situacijos, kurios klostosi ne pagal planą.

Perdegimo sindromas taip pat gali tapti pagrindu tokioms sveikatos problemoms kaip nerimas ir depresija. Kiti simptomai yra užmaršumas, pesimizmas, bevertiškumo jausmas, nuovargis ir virškinimo sistemos sutrikimai.

Freepik.com nuotr.

Perdegimo tipai

Emocinis perdegimas: Jei patiriate emocinį perdegimą, net ir nedirbdami (rytais, prieš pradėdami darbą), galite pastebėti, kad jaučiatės išsekę. Įprastu metu, kai žmogus yra perkrautas darbu, jis gali jaustis gerai leisdamas laiką su draugais ir šeima arba išvykdamas į trumpas atostogas, tačiau emocinį perdegimą patiriantys žmonės negali pasiekti tokio paties efektyvumo iš šių veiklų. Tai gali sukelti tokius simptomus kaip irzlumas, prislėgta nuotaika. Gali atsirasti tuštumo jausmas. Emocinio išsekimo sukeltas perdegimas taip pat gali sukelti miego sutrikimus.

Depersonalizacija: Žmonės, kurie jaučiasi perdegę, bendraudami su kitais (pacientais, klientais, draugais ir kt.) rodo mažiau emocijų ir tampa šaltesni. Laisvalaikio leidimas ir socialinių ryšių palaikymas tampa beprasmis, žmogus praranda savo vertę, gali nukentėti jo darbas ir draugystės. Perdegimą išgyvenantys žmonės jaučia kaltę dėl savo neigiamų minčių. Atsvetimėjimas arba atsiribojimas nuo savęs (depersonalizacija) taip pat yra vienas iš pastebimų nuotaikos pokyčių.

Žemas produktyvumas ir neadekvatumo jausmas: Darbo našumas mažėja. Kai perdegimą išgyvenantys žmonės tai suvokia, jie bijo, kad negalės atlikti savo kasdienių ir profesinių pareigų. Nesėkmės bijantis žmogus paprastai stengiasi tai kompensuoti dirbdamas daugiau nei reikia arba bando padidinti savo produktyvumą vartodamas narkotikus, alkoholį ir vaistus.

Perdegimo stadijos

Perdegimo sindromas susideda iš keturių stadijų.

Pirmoji stadija: Ji taip pat vadinama idealistine stadija. Pirmojoje stadijoje žmogus prisiima per daug atsakomybės, jis gali save išsekinti tiek psichologiškai, tiek fiziškai, kad įvykdytų savo pareigas. Šioje stadijoje žmonės yra labai optimistiškai nusiteikę, jie deda daug pastangų vykdydami savo pareigas. Tačiau šioje stadijoje žmogus pradeda jausti energijos sumažėjimą ir nuovargį. Šie simptomai rodo antrosios stadijos pradžią.

Antroji stadija: Šioje stadijoje žmogus nėra patenkintas savo veiksmų rezultatais. Veiksmai, kuriuos jis atlieka įdėdamas daug jėgų ir laiko, neatitinka jo lūkesčių. Žmonės, esantys šioje sindromo stadijoje, gali patekti į emocinę depresiją. Tada prasideda trečioji stadija.

Trečioji stadija: Trečiojoje sindromo stadijoje esantis žmogus mano, kad neigiamos situacijos, patirtos kitose stadijose, tęsis amžinai, ir negali ištrūkti iš iki tol susikaupusių nelaimės, beviltiškumo ir išsekimo jausmų. Uždari šios stadijos žmonės jaučiasi labai beviltiškai ir stengiasi atsiriboti nuo visko. Dėl didėjančios emocinės naštos žmogus pradeda patirti tokius simptomus kaip isterijos priepuoliai, pykčio problemos, neatidumas ir miego sutrikimai.

Ketvirtoji stadija: Paskutinioji – apatijos stadija. Pastebima, kad paskutinėje stadijoje esantis žmogus nereaguoja į aplinkos įvykius. Praeities įvykiais tikėjimą praradęs žmogus nepuoselėja vilčių dėl ateities. Šioje stadijoje žmogus patiria problemų darbiniame gyvenime ir socialiniuose santykiuose. Jis mano, kad viskas klostosi blogai ir niekada nepagerės. Žmogus, kuriam sunku susidoroti su įvykiais, gali patirti sunkumų vykdydamas savo pareigas, likti pasyvus darbiniame gyvenime ir netgi atsistatydinti.