Kaip atpažinti, kad vaikui reikalinga pagalba?

Kaip atpažinti, kad vaikui reikalinga pagalba?

2025-10-12 23:00
Parengta pagal pranešimą spaudai

Į vaiko teisių gynėjus vaikai neretai kreipiasi dėl santykių su tėvais arba bendraamžiais, dėl patyčių arba todėl, kad jaučiasi negirdimi, nesuprasti, vieniši. Kai vaikas susiduria su šiais ir panašiais sunkumais, jam reikalinga artimųjų parama, pagalba.

Svarbu: specialistai ragina suaugusiuosius būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: sumažėjusiai motyvacijai, atsiskyrimui nuo draugų ar dažnai kintančioms nuotaikoms.
Svarbu: specialistai ragina suaugusiuosius būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: sumažėjusiai motyvacijai, atsiskyrimui nuo draugų ar dažnai kintančioms nuotaikoms. / pixabay.com nuotr.

Ženklai, kad jaunuolis patiria psichologinių sunkumų, gali būti subtilūs. Tad visų pirma labai svarbu puoselėti ryšį su vaiku, kalbėtis, kaip jis jaučiasi, su kokiais iššūkiais susiduria kasdienybėje, kas jo gyvenime vyksta svarbaus. Vaiko teisių gynėjai kartu su Psichologų sąjunga ir Higienos institutu ragina suaugusiuosius būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: sumažėjus motyvacijai, atsiskyrus nuo draugų ar dažnai kintant nuotaikai.

Kaip padėti vaikui?

Pirmiausia, tėvams ir globėjams, kuriems neramu dėl vaiko psichikos sveikatos, vaiko teisių gynėja Evelina Firaitė-Ryliškienė pataria iš anksto pasiruošti pokalbiui su vaiku.

„Kai mes gerai jaučiamės, kai esame nusiteikę, pasiruošę pokalbiui, galime reaguoti tinkamiau ir padėti vaikui pasijausti geriau. Juk pokalbis apie emocijas, apie psichikos sveikatą nebūtinai bus malonus, tėvai gali išgirsti ir netikėtų dalykų“, – patirtimi dalijasi vaiko teisių gynėja.

Pašnekovė taip pat priduria, kad itin svarbu kurti ir puoselėti ryšį su vaiku, kad jis visuomet žinotų, jog jo emocijos tėvams svarbios.

Higienos instituto projekto „Žvelk giliau“ specialistė Karolina Brazaitytė pabrėžia, kad, siekiant gerinti vaikų ir paauglių psichologinę savijautą, svarbus visų specialistų susivienijimas: „Nutinka taip, kad tėvai tikisi pagalbos iš mokytojų, mokytojai tikisi tėvų didesnio įsitraukimo, o vaikai pagalbos ir supratimo ieško pas bendraamžius. Turime suvienyti jėgas, kad augintume sveikus ir laimingus vaikus.“

Jeigu suaugusieji nepajėgūs vaikui padėti, svarbu kreiptis į specialistus, Vaiko teisių liniją, Vaikų liniją, Jaunimo liniją, taip pat į psichologus ar psichiatrus dėl vaiko elgesio sutrikimų. Labai svarbu, kad tėvai, globėjai, mokytojai ir kiti jaunam žmogui artimi asmenys rastų jam laiko, išklausytų ir ieškotų pagalbos būdų kartu.

Emociškai raštinga karta?

Anot Lietuvos psichologų sąjungos narės psichoterapeutės Marinos Guptor, vienas ryškiausių reiškinių – savidiagnozė, kai jaunuoliai patys sau priskiria įvairių sutrikimų.

Tiesa, psichologė pabrėžia, kad savidiagnozavimas – nebūtinai blogas dalykas: „Tai rodo susidomėjimą savimi. Jeigu aš blogai jaučiuosi ir nesuprantu, kas su manimi darosi, aš pradedu ieškoti informacijos. Problema atsiranda tada, kai paauglys lieka vienas su ta informacija arba pasidalija tik su bendraamžiais. Tada kyla rizika, kad jaunuolis imsis savigydos. Tačiau eiti pas specialistus, ieškoti kompetentingos pagalbos – teisingas ir ne gėdingas žingsnis.“

Psichologei iš dalies pritaria Higienos instituto projekto „Žvelk giliau“ specialistė K. Brazaitytė. Anot jos, būtent savo emocijų stebėjimas padeda žmogui priimti ir tinkamai išreikšti emocijas: „Savo emocijų, jausmų stebėjimas yra labai pagirtinas bruožas. Labai tikiuosi, kad auga emociškai raštingų vaikų karta. Užuot atsakę tuo pačiu, kai bendraklasis suerzina, užgauna, vaikai dabar mokosi reaguoti ramiau: pagauti savo emociją, ją atpažinti ir atitinkamai elgtis.“

Telefonas – draugas ar priešas?

Reikšminga ir technologijų įtaka. Ilgas laikas prie ekranų dažnai lemia miego trūkumą ir mažina gyvo bendravimo galimybes, kyla rizika, kad vaikas gali tapti priklausomas nuo socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų. Tai darytų žalą jo psichikos sveikatai.

„Augantis vaikas, kuris miega per mažai, gali susidurti su įvairiomis problemomis: pablogėjusia nuotaika, sunkumais mokantis, dėmesio koncentracijos stoka, dažnesniais emociniais protrūkiais“, – sako vaiko teisių gynėja E. Firaitė-Ryliškienė ir priduria, kad ilgalaikis miego stygius gali silpninti imunitetą, trikdyti natūralius organizmo procesus ir paveikti bendrą vaiko savijautą.

Psichologė M. Guptor primena tėvams, kad labai svarbu pozityvių įpročių vaiką mokyti savu pavyzdžiu: „Tėvystės grupėse kartais paklausiu tėvų, ką daro prieš miegą. Daugelis atsako, kad naršo telefone. Taip daro ir vaikai, bet jaunam žmogui sąmoningai naudotis technologijomis, suderinti tai su mokslais, poilsiu, atsakomybėmis sunkiau nei suaugusiajam.“ Tad, kai vaikas pastebi, kad mama ar tėtis sąmoningai randa laiko poilsiui, skiria dėmesio sveikai mitybai, eina pasivaikščioti, jis mokosi, kad rūpintis savimi yra vertybė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų