Vyrams, išgyvenantiems skyrybas, į šią problemą reikia pažvelgti plačiau, ir palengvės. Šį bei kitus patarimus palūžusiems stipriosios lyties atstovams teikia žinomas psichologas ir psichoterapeautas Gediminas Navaitis.

– Ar iš tiesų vyrai skyrybas išgyvena sunkiau nei moterys?

– Tikrai taip. Vyrai  apskritai daug sunkiau išgyvena bet kokį stresą, skyrybų – taip pat. Tai nesunku įrodyti: vyrai žudosi beveik dešimt kartų dažniau nei moterys. Jos dažniau kalba apie savižudybę, o vyrai tai daro.Didelis skirtumas, ar skyrybos įvyksta staiga, ar bręsta pamažu, kol sutuoktinių santykiai visai atšąla. Kas kita, kai problema užklumpa staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Pavyzdžiui, jei spintoje randamas žmonos meilužis.

– Sakoma, kad laikas gydo žaizdas. Kiek jo reikia, kad siela pasveiktų?

– Jei praėjus dvejiems metams išsiskyrimas vis dar kelia emocinių problemų, psichologo arba psichoterapeuto pagalba yra būtina. Moterys dažniau išsipasakoja savo išgyvenimus tėvams, artimiesiems, draugams, pažįstamiems. Tai veikia kaip iškrova. Taip moterys išsikrauna, o vyrai tylėdami viską išgyvena savyje. Jie tarsi nori atrodyti nepriekaištingai, bijo būti neva silpni, nekompetentingi, o jei tai susiję su seksualiniais nesklandumais – jiems dar sunkiau.

– Išduotieji ir paliekami viliasi, kad įvyks stebuklas ir meilė sugrįš. Ar būna taip, ar galima to tikėtis?

– Didelė klaida vykstant skyryboms gyventi iliuzijomis: gal persigalvos, gal kas nors atsitiks, gal nesiskirs? Iš principo iliuzija nėra blogai ir kuriam laikui padeda, tačiau jei ji tampa begalinė – žlugdo gyvenimą. Jei vyras nenori skirtis, privalo nusibrėžti ribą, iškelti sau tikslą. Pavyzdžiui, tris mėnesius ar pusmetį siekti to rezultato. Jei nepavyks – išsikelti sau kitą tikslą ir nusistatyti naują terminą: 3, 6 ar 12 mėnesių. Vienas tikslų galėtų būti, tarkim, neieškoti kitos draugės. Tai naudinga. Žinoma, reikia pažvelgti į šią situaciją ir iš kitos pusės, pasinerti į profesinę veiklą, sportuoti, keliauti, pramogauti – daryti tai, ko nedarė ar nebandė.

– Šeimos skyrybas komplikuoja vaikai. Kaip su jais elgtis, kaip dėl vaikų bendrauti su buvusia žmona?

– Per skyrybas tėvystės pareigos neišnyksta. Tačiau klysta tie, kurie lazdą perlenkia: tėvas rytą ir vakarą siekia bendrauti su vaikais, ko anksčiau nebūdavo, arba priešingai – išsiskiria, o vaikai jam tarsi nerūpi. Juokinga, kai populiariuose žurnaluose rašoma, kad po skyrybų buvę sutuoktiniai tapo geriausiais draugais. Norint tapti draugais reikia išsiskirti? Tiesa, tai rodo, kad nutrūkus santykiams mes jau mokomės sutarti ir kartu rūpintis vaikais.

– Daug kas skyrybų skausmą malšina alkoholiu.

– Dažniausiai tai atpalaiduoja, bet kaip jaučiamasi kitą rytą?

– Ne vienas nori užsidaryti vienatvėje. Tai labai blogai?

– Užsidaryti galima, bet tuomet būtina savęs paklausti: ką aš noriu veikti tokiomis sąlygomis? Ką veiktumėte negyvenamoje saloje? Jūs turite pranašumą prieš kitus, nes neturite šeimos, tad skaitykite, sportuokite, išvažiuokite. Bet privaloma nubrėžti laiko ribas. Karjerai skirtas pusmetis – racionalu, bet viską pamiršę gyvenime, tik įkalinsime save.

–  Būna atvejų, kai ir po skausmingų skyrybų su trenksmu buvę sutuoktiniai vėl grįžta vienas pas kitą?

– Į šį klausimą atsakysiu vienos šeimos gyvenimo pavyzdžiu. Skausmingai išsiskyręs su žmona vyras išvažiavo gyventi į kitą miestą. Vėliau vienoje pažinčių tarnybų jis užpildė anketą, kur detaliai turėjo aprašyti, jo nuomone, idealią moterį. Jo buvusi žmona, lyg tyčia, toje pažinčių tarnyboje irgi buvo užpildžiusi anketą ir aprašiusi savo įsivaizduojamą idealų vyrą. Kaip manote, kuo baigėsi ši istorija? Iš didelės pasiūlos ir galimybių pažinčių tarnyboje vyrui atrinko jo buvusiąją, o žmonai – jos buvusį vyrą. Po kiek laiko jie vėl apsigyveno kartu. Laimingai gyvena iki šiol.