Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?

Kaip maistas lemia mūsų sveikatą, plačiau papasakojo RVUL gydytoja-dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė. 

– Atliktas tyrimas, kuris skelbia, kad didesnis cholesterolio kiekis kraujyje gali lemti ir didesnes psichinės sveikatos bėdas. Ar jus stebina tokios tyrimo išvados? 

– Nestebina. Tyrimai šia tema buvo atliekami ir prieš dešimt ar net penkiolika metų.

Žinoma, kad cholesterolio arba riebalų apykaitos sutrikimai yra susiję su depresijos rizika, nerimo sutrikimais. Tame tyrime buvo būtent minimi trigliceridų ir cukraus kiekio kraujyje padidėjimai, kurie, galbūt, yra depresijos ar nerimo sutrikimų  šaukliai.

Žinome, kad lipidų apykaitos sutrikimai dažnai būna susiję ir su padidėjusiu depresijos dažniu, ir padidėjusia kūno mase, fizinio aktyvumo stoka. Tai yra būdinga ir metaboliniam sindromui, kai yra lėtinis uždegimas, įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai ir kartu dislipidemijos bei cukrinis diabetas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek mums reikia cukraus, kalbant ir apie tą gerą, ir apie tą blogąjį cholesterolį? 

– Cukrus ir cholesterolis – atskiros medžiagos. Cukraus, kaip pridėtinės medžiagos, kurį papildomai dedame į mūsų produktus, per dieną turėtų būti apie 20 gramų ir mažiau. Žinoma, kad būna dienų, kai žmogus gali sau pasidaryti šventę ir suvalgyti ženkliai didesnį kiekį cukraus, bet svarbu, kad tai nebūtų kiekvienos dienos įprotis 

Kalbant apie cholesterolį, tai čia būtų platesnės rekomendacijos. Turbūt esame girdėję Viduržemio jūros dietą. Ši dieta rekomenduojama, jeigu yra cholesterolio lipidų apykaitos sutrikimai. Tai dieta, kuri siūlo vartoti mažiau mėsos, daugiau žuvies, daugiau daržovių, vaisių, augalinių riebalų, alyvuogių aliejaus, avokadų, alyvuogių. Ir skatina daugiau judėti.

– Kaip reikėtų, pavyzdžiui, keksiukus pakeisti į avokadus? 

– Viskas priklauso nuo motyvacijos. Jeigu turime tikslą, tai viskas yra įmanoma. Dabar vaikams daug kalbama apie tai, kaip reiktų teisingai maitintis. Jei vaikai girdės tokią informaciją, tai užaugę jau visai kitaip reaguos į tuos keksiukus. Nesakau, kad jie nenorės suvalgyti kažko saldaus, bet jie žinos, kad tai reiktų daryti saikingai, kad tai turėtų būti ribojama.  

Žinoma, kad tai ganėtinai sunku, bet tikrai įgyvendinama. Geriau, kad tai būtų daroma prevenciškai, o ne sprendžiant dideles sveikatos problemas.