Gimstamumo statistika liūdna, tačiau vilties teikia mirtingumo skaičiai.

„Džiugina, kad mažėja kraujotakos sistemos ligų, kurios sudaro pusę visų mirčių atvejų. Taip pat mažėja piktybinių navikų dalis – tai viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių“, – sakė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva.

Užpernai mirė apie 37 tūkst. šalies gyventojų, o tai bene 17 tūkst. mažiau nei prieš trylika metų. Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka dažniausia mirties priežastis. 

„Čia yra indėlis visų profilaktikos, prevencijos programų, ankstyvos diagnostikos, apie onkologines ligas kalbant“, – sakė U. Gadžijeva.

Tačiau panašu, kad šalies visuomenės sveikatos strategija turės keistis. Nerimą kelią kasmet augantis mirtingumas nuo psichikos sutrikimų. Tai ne tik demencija. Vis daugiau šalies senjorų išgyvena depresiją.

LNK stop kadras.

„Tas vienišumo, beprasmybės jausmas“ – kalbėjo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Jis kamuoja vis jaunesnius, M. Marcinkevičius sako atvirai.

„Tai yra būtent dėl mūsų skaitmeninio amžiaus, nepaprastai didelio informacijos kiekio“, – teigė M. Marcinkevičius.

Neslepia, kad besikreipiančių daugėja masiškai. Pacientai pasakoja darbe išgyvenantys stresą, kurį malšina ilgomis valandomis socialiniuose tinkluose.

„Tai visiškai beprasmiai dalykai – „TikTok“ vaizdeliai ir panašūs dalykai. Begalinis informacijos srautas nuolat dirgina smegenis, neleidžia atsipalaiduoti“, – aiškino M. Marcinkevičius.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų patiria perdegimą darbe. Pasaulinėje statistikoje Lietuva pagal šį rodiklį užima trečią vietą. Savižudybių skaičiumi esame antri Europoje.

LNK stop kadras.

„Lietuvoje vienas iš aštuonių žmonių turi diagnozuotą psichikos elgesio sutrikimą, o realiai patiriančių sunkumų, kurie galėtų siekti klinikinį lygį, yra vienas iš keturių“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

Anot Ministerijos atstovo, planuojama aktyviau įtraukti darbdavius, skatinti juos domėtis savo darbuotojų psichikos sveikata. 

„Vienas iš planų, intencijų, ypač pasiteisino kitose šalyse, tokie ambasadoriai įmonėse, kurie būtent organizacijų viduje irgi galėtų pasakoti apie savo patirtis ir padėti pasipasakoti ir atviriau kalbėti“, – teigė I. Rubikas.

Medikus labiausiai neramina tai, kad vis daugiau jaunų žmonių iki 35 metų vartoja sintetinius narkotikus. Sako, kad situacija tokia, jog žmonės į gydymo įstaigą patenka apimti sunkios psichozės. 

„Tokie atvejai, kada žmogus penktadienį dar dirbo ir bendravo su šeima ir taip toliau, sekmadienį mums jį atveža visiškoje psichozėje ir niekas nesupranta, kas atsitiko“, – sakė M. Marcinkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gydytojas pesimistiškas – esą Europa perima Jungtinių Valstijų įpročius. Daugėja fentanilio perdozavimo atvejų. Amerikoje dėl to miršta apie 100 tūkst. kasmet.

„Tai, kas vyksta JAV, persikelia į Vakarų Europą, o po kelerių metų pasiekia ir mus. Mus kaip specialistus visos kalbos apie narkotikų legalizavimą ir panašius dalykus kelia visišką neviltį“, – tvirtino M. Marcinkevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad situacija sudėtinga. Siekiama mažinti narkotikų vartojimą ne tik kontrolės priemonėmis, bet ir švietimu, ypač jaunimo tarpe.

„Labai geras įvestas pokytis anksčiau buvo gyvenimo įgūdžių programa, reikia ją plėtoti, nes ten būtent buvo socialinių emocijų kompetencijų svarbi dalis, savižudybių prevencijos tema, psichoaktyvių medžiagų vartojimo temos labai svarbios“, – aiškina I. Rubikas.

Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja, kad dėl prastos visuomenės psichikos sveikatos kenčia ir šalių ekonomikos.

„Tada valstybė išsileis daugiau. Reikės daugiau medikų samdyti, ploto, gerai paruoštos infrastruktūros tam, kad žmonėms šitas paslaugas būtų galima suteikti“, – sakė ekonomistas Algirdas Bartkus.

Lietuvoje apie 10 proc. nuo BVP prarandama būtent dėl prarasto darbingumo.