Depresiją įveikusi I. Zasimauskaitė patarė, kaip suprasti kūno siunčiamus perspėjimus

  • Teksto dydis:

Įprasta manyti, kad užsitęsusi bloga nuotaika yra pirmas rimtas signalas apie galimą klastingą ligą. Tačiau psichologai sako, kad liūdesys nėra pagrindinis depresijos simptomas.

Kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada susiję su emocijomis. Šią ligą įveikusi žinoma atlikėja Ieva Zasimauskaitė atvirai prisipažįsta, ką jai teko išgyventi ir kokius signalus jai siuntė kūnas, bandydamas perspėti apie tai, jog jam reikia pagalbos.

Nesuprato savo emocijų

Beveik prieš metus garsi dainininkė I. Zasimauskaitė viešai prabilo apie susidūrimą su depresija. Atsigręždama atgal ir prisimindama pirmuosius ligos siųstus simptomus Ieva sako, kad negalima ignoruoti užsitęsusio liūdesio ir laukti, kol jis peraugs į depresiją.

„Paprastai liūdesys trunka dieną ar dvi, tačiau galiausiai praeina. Mano liūdesys buvo kitoks, jis lydėjo nuo ryto iki vakaro ir nepraėjo. Kai pasakydavau aplinkiniams, jog man liūdna, sulaukdavau atsakymo, kad visiems būna liūdna, suprask, nesu išskirtinė ir geriau pabandyčiau į gyvenimą žvelgti pozityviai. Tokie žodžiai kaip „pagalvok apie Afrikoje sergančius vaikus“, visai nepadeda. Sunkiausia tai, kad aplinkiniai tavęs nesupranta, jei patys neserga tokia liga. Daug kas nesupranta, bijo ar tiesiog nežino, kaip padėti, – apgailestauja I. Zasimauskaitė. – Visi aplinkui atrodo laimingi, todėl pradedi galvoti, kad tik tau vienam taip yra. Bandai kam nors pasakyti, kaip jautiesi, bet kai matai, kad tavęs nesupranta, pradedi savo emocijas slėpti. Pasidaro gėda, nes ir pati nesupranti, kas tau nutiko. Dažniausiai savo silpnumą slepiame juokeliais ar neigiamais komentarais, liūdesį – šypsena. Tai turbūt kažkoks savisaugos instinktas, saugotis nuo aplinkos, kad daugiau niekas neliestų, neklausinėtų ta tema“.

Kūnas siuntė agresyvius signalus

Ilgainiui Ievos liūdesys ir nerimas peraugo į sunkią ligą, apie kurią neįtarė net ir tada, kai kūnas pradėjo siųsti kur kas agresyvesnius signalus. Atlikėją ištikdavo panikos priepuoliai. Pasak jos, tai vienas baisiausių dalykų, ką yra tekę išgyventi. Negali kontroliuoti savo pojūčių, panikos priepuolis užklupdavo netikėčiausiose vietose. „Tuo metu atrodo, kad miršti, nors jei nuvažiuotum pas gydytoją ar išsikviestum greitąją, tau nieko nediagnozuotų. Man panikos priepuoliai kartodavosi, tuomet būdavo labai labai baisu. Ir baisiausia buvo, kad niekam apie tai nenorėjai papasakoti, nes tavęs vis tiek niekas nesupranta“, – prisimena I. Zasimauskaitė, kurios vyras pirmasis garsiai pasakė, kad tokia jaunos moters būsena ir savijauta nėra normali ir taip tęstis nebegali.

Tuo metu atrodo, kad miršti, nors jei nuvažiuotum pas gydytoją ar išsikviestum greitąją, tau nieko nediagnozuotų. Man panikos priepuoliai kartodavosi, tuomet būdavo labai labai baisu.

Ieva prisimena, kad jos vyras Marius paskatino kreiptis į specialistus. Tik tuomet dainininkė sužinojo, kad serga depresija. Tačiau Ieva prisipažįsta, kad specialisto pagalba nėra tai, kas gali visiškai išgydyti – tai nepanaikina priežasties, tik eliminuoja pasekmes. Depresiją Ievai pavyko įveikti be vaistų pakeitus savo gyvenimą, kuriame svarbią vietą užima režimas, malda, meditacija, sveika mityba. „Marius pirmasis metė rūkyti, atsisakė svaigalų, mėsos. Nors mačiau, kad jis akyse keičiasi, darosi kitoks gerąja prasme, atranda ramybę, man tokie kardinalūs pasikeitimai atrodė baugokai. Tačiau kai buvau Barselonoje, mane ištiko panikos priepuolis. Gulėjau lovoje, buvo baisu, maniau, kad mirsiu, todėl kreipiausi į Dievą: „Jei pagysiu, pažadu tau, kad kažką keisiu savo gyvenime. Pradžioje mesiu rūkyti“. Ir nuo tos pirminės maldos prasidėjo mano gyvenimo pokyčiai. Pradėjau sekti seminarus apie gyvenimą, laimę, sveiką gyvenseną, atsisakiau alkoholio, tapau vegetare, susitvarkiau dienos režimą, pradėjau kartoti mantrą, ir depresija pasitraukė“, – prisimena nelengvą kovą su klastinga liga laimėjusi I. Zasimauskaitė.

Klastingą ligą išduoda ne tik liūdesys

Psichologas dr. Marius Daugelavičius atskleidžia gana liūdną statistiką: apie 20–25 proc. gyventojų visame pasaulyje nors kartą gyvenime yra susidūrę su depresijos epizodais. Tokie faktoriai kaip amžius ar socialinė padėtis turi mažai įtakos. Depresija gali susirgti bet kokio amžiaus, lyties ir išsilavinimo asmuo. Psichologas atkreipia dėmesį, kad depresijos susirgimus daugiau nulemia žmogaus charakteris. „Šia liga dažniausiai serga uždari, nesipasakojantys, save spaudžiantys ir kaltinantys žmonės, linkę užsikrauti įvairias atsakomybes, darbus ir reikalus“, – į depresiją linkusio žmogaus charakterio portretą piešia dr. M. Daugelavičius.

Tačiau liūdesio nereikėtų priskirti prie pagrindinių depresijos simptomų, nes tai gali būti ir normali žmogiška emocija. Anot psichologo, jei žmogus liūdi, tai nėra didelė problema. Problema, kai jis visus savo jausmus slopina.„Depresija yra užspaustų emocijų liga. Žmogus gali užslopinti pyktį, nori visada atrodyti geras, ant nieko nepykstantis. Nors taip nėra, tik žmogus neleidžia sau išreikšti to neigiamo jausmo. Taip pat ir su liūdesiu. Jei žmogus leidžia sau paverkti, pasiskųsti, pasidalinti skausmu, labai tikėtina, kad jam depresija nepasireikš. Bet jei liūdi vienas, pasislėpęs, nes viešumoje reikia atrodyti aktyviam ir pozityviam, tokiais atvejais iškyla vidinis konfliktas, vedantis prie depresijos. Žmogus visą negatyvą pasilieka viduje ir pradeda naikinti save iš vidaus“, – sako psichologas dr. M. Daugelavičius.

Depresija yra užspaustų emocijų liga. Žmogus gali užslopinti pyktį, nori visada atrodyti geras, ant nieko nepykstantis.

Pasak psichologo, vieni ryškiausių depresijos požymių yra didelis nuovargis, dingęs susidomėjimas savo pomėgiais bei veikla ir negatyvus mąstymas. Depresija sergantys žmonės dažnai patiria miego sutrikimus, aplanko mintys apie savižudybę. Dr. M. Daugelavičius taip pat atkreipia dėmesį, jog depresija aplanko ne tik rudenį arba pavasarį. Anot jo, šiai ligai metų laikai neturi esminės įtakos. Keičiantis sezonams depresija gali paūmėti, bet gali pasireikšti bet kuriuo metu.

Fiziologiniai susirgimai

Su depresija koja kojon neretai žengia ne tik nepaaiškinamas nuovargis, apatija, miego sutrikimai. Specialistai sako, kad kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada tiesiogiai susiję su emocijomis. Ligai priskiriami ir mažiau akivaizdūs depresijos simptomai, sukeliantys net fizinį skausmą ir fiziologinius organizmo pokyčius.

Pasak dr. M. Daugelavičiaus, depresija sergantys asmenys neretai skundžiasi įvairiais nenustatytos kilmės fiziniais skausmais bei negalavimais ir kreipiasi į specialistus ieškodami juos kamuojančių ligų priežasčių. Depresija neretai pasireiškia nugaros ar krūtinės, sąnarių ar raumenų, galvos skausmais, virškinimo sutrikimais. Dėl psichologinio susirgimo pasikeičia širdies plakimas, padidėja širdies susitraukimų dažnis, pakyla kraujospūdis.

Depresiją gali išprovokuoti ir su emocijomis tiesiogiai nesusijusi skydliaukė. Pasitaiko atvejų, kai depresija painiojama su skydliaukės liga, nes kai kurių psichikos ligų ir skydliaukės požymiai yra labai panašūs. Dėl hormonų sutrikimo gali varginti net 60 depresijos simptomų – silpnumas, vangumas, mieguistumas, nervingumas, nuovargis ir kt.

Ilgalaikis stresas

Mokslininkai perspėja, kad apie klastingą ligą gali signalizuoti ir liguistai didelė trauka naršyti internete. Šiuolaikinės technologijos itin aktyviai veikia žmonių emocinę būseną. Nuolatinis išmaniųjų įrenginių tikrinimas yra pirmas ženklas apie asmenį kamuojantį didelį stresą.

Žmogus, priklausomas nuo kompiuterinio ar mobilaus įrenginio, neretai išgyvena nerimą ir patiria ilgalaikį stresą. Seulo universiteto profesoriaus Hyung Suk Seo atlikti tyrimai įrodo, jog išmaniųjų įrenginių priklausomybė glaudžiai susijusi su neurocheminiu disbalansu smegenyse, depresija, nerimu, nemiga ir impulsyvumu.

Pasak specialistų, tam tikrais gyvenimo etapais stresas gali būti gyvenimo dalis. Tačiau juntamas ilgalaikis stresas ir jo sukeltas nerimas yra labai pavojingas ir žalingas žmogaus sveikatai. Jo pasekmė – bloga nuotaika, apatija, beviltiškumo jausmas, liūdesys, ilgainiui peraugantys į depresiją.

Judėjimas ir mityba

Specialistai atkreipia dėmesį, kad pirmose depresijos stadijose ligą galima įveikti ir savo pastangomis. Psichologai pabrėžia, kad itin didelę sąsają su psichiniais susirgimais turi gyvenimo būdas. Todėl kovoti su depresija gali padėti sportas, bendravimas su aplinkiniais, meditacija ir netgi tam tikri augaliniai ekstraktai ar vitaminų derinys.

Serotoninas, geros nuotaikos hormonas, gaminasi, kai žmogus aktyviai juda, užsiima širdžiai miela veikla. Psichologas atkreipia dėmesį, kad trys didieji „banginiai“, ant kurių laikosi serotoninas, yra saulė, fizinis judėjimas ir mėgstama veikla.

Jei žmogus nori sau padėti įveikti depresiją, reikia išsipasakoti, nebijoti pasiskųsti, padejuoti, jei nepavyksta kalbėtis – rašyti dienoraštį, kabintis į savo mėgstamą veiklą, stengtis gyvenime turėti kuo daugiau aktyvios fizinės veiklos, nesusijusios su išmaniosiomis technologijomis.

Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į mitybą, vartoti daug folio rūgšties turinčių maisto produktų – špinatų, šparagų, avokadų, brokolių, kiaušinių. Vartoti vitaminus ir papildus nervų sistemai, į kurių sudėtį įeina B grupės vitaminai, vitaminas C, folio rūgštis ir magnis. Taip pat į kurių sudėtį įeina sinergiškai veikiantys augaliniai ekstraktai, kaip šafranas, dažinė ciberžolė (kurkuminas) ir baikalinės kalpokės ekstraktai, padedantys palaikyti normalią psichologinę funkciją. Amerikoje prieš keletą metų buvo paskelbti tyrimo rezultatai, įrodantys, kad folio rūgštį vartojantiems pacientams depresijos požymiai pranyksta greičiau ir efektyviau. Šiuolaikiniai mokslininkai atliko nemažai tyrimų su antidepresinių savybių turinčiu šafranu bei jo poveikiu mūsų organizmui. Brangiausias pasaulio prieskonis rekomenduojamas ne tik maisto gamyboje. Tinkamai vartojamas šafranas gerina bendrą organizmo savijautą ir gali padėti įveikti lengvas depresijos formas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algis

Algis portretas
Istekejusi moteris , reiktu pagimdyt keleta vaikuciu ir nebus laiko depresijoms.

nesuprantu

nesuprantu portretas
iš kur pas jauną, dailią, talentingą, žinomą, laimingai ištekėjusią moterį depresija? Rodos jokio pagrindo nėra. Bet gal čia meniškų asmenybių bėda - knisti giliai šaknį - ieškoti prasmės ir beieškant prarasti gyvenimo džiaugsmą. Kartais pastebiu tokius kapstytojus giliai - ima ir užsikapsto. Norisi pasakyti - žiūrėk į viską paprasčiau, juk viskas praeina, gyvenimas taip pat.

Tiesiog nepykime

Tiesiog nepykime portretas
Labai geras straipsnis,pamokantis ir aplamai reikia buti geresniems vieni kitiems,o ne nirsti,kad zmones serga depresija.O,gal uz savaites,kitos ir jus busite Ievos vietoje..ir aplamai ,depresija 21 amziaus liga,.. Sekmes Ievute ,nepyk ant zmoniu,kurie " niekada " jokia liga neserga ir nesirgs....
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Priklausomybių priežastys ir užburto rato aklavietė
    Priklausomybių priežastys ir užburto rato aklavietė

    Vaikų priklausomybė nuo interneto, išmaniųjų telefonų ir kompiuterių gali būti visos šeimos turimų priklausomybių dalis, teigia psichologai ir pataria, kaip elgtis tėvams. ...

  • Palydėtoja pokyčių link
    Palydėtoja pokyčių link

    "Jei pati nebūčiau pasiekusi emocinio dugno, negalėčiau dabar žmonių palydėti dvasinio augimo keliu", – taip savo gyvenimą apibūdina neuroedukatorė, studijos "Šviesūs vakarai su Jolanta" įkūrėja bei asmenybės tob...

    2
  • Tyrimas: žmonių vienatvė tampa epidemija, tačiau augintiniai padeda ją įveikti
    Tyrimas: žmonių vienatvė tampa epidemija, tačiau augintiniai padeda ją įveikti

    Gyvūnai augintiniai gali padėti įveikti socialinę izoliaciją ir vienišumo problemą, kuri šiuolaikinėje visuomenėje įgyja epidemijos pobūdį ir kelia grėsmę žmonių sveikatai, atskleidė Jungtinėse Valstijose neseniai atliktas tyrima...

    2
  • Suomių pedagogė: laimingos vaikystės receptas – miške ir žaidžia, ir mokosi
    Suomių pedagogė: laimingos vaikystės receptas – miške ir žaidžia, ir mokosi

    Kaip suomiams pavyksta sukurti vieną geriausių pasaulyje ugdymo sistemų, padedančią užauginti visapusiškai sveikus, kūrybingus, išsilavinusius, svarbiausia – laimingus vaikus? "Kūrybiškumas ir žaidimai suomiams – ...

    8
  • Psichologė E. Petkutė: sužaloti visam gyvenimui galima ir nepakėlus rankos
    Psichologė E. Petkutė: sužaloti visam gyvenimui galima ir nepakėlus rankos

    Visi tėvai į vaiko elgesį yra sureagavę impulsyviai: pakėlę balsą, nepagrįstai apkaltinę ar sukritikavę, mestelėję įžeidžiančią repliką. Kodėl būna sunku susivaldyti ir kada vaiko kritika, ignoravimas, griežtas žodis peržengia drausminim...

    4
  • Psichologas: svarbu, kad poroje abu partneriai jaustųsi emociškai saugūs
    Psichologas: svarbu, kad poroje abu partneriai jaustųsi emociškai saugūs

    Šiais laikais nemažai porų, kurių santuoką ištinka krizės, pesimistiškai žvelgia į emocinę savo santykių realybę, tačiau jaučiasi prisirišę prie namų aplinkos teikiamų patogumų ir, nepaisant kylančių konfliktų, ve...

    1
  • Psichologė: vaiko gabumai dar negarantuoja sėkmės
    Psichologė: vaiko gabumai dar negarantuoja sėkmės

    „Maždaug 40 procentų gabių vaikų dėl įvairiausių priežasčių nesimoko taip, kaip jie galėtų. Dalis jų sąmoningai slepia savo gabumus, galbūt dėl to, kad jie yra tokioje aplinkoje, kurioje „neapsimoka“ būti gabiu. Ypač paaugly...

  • Grožio paieškos – tiltas tarp mamų ir dukrų
    Grožio paieškos – tiltas tarp mamų ir dukrų

    Gatvėje sutiktas gražus žmogus traukia akį, kelia susidomėjimą, tačiau pasitaiko, kad susipažinus artimiau idilė išsisklaido… Merginų estetikos (ME) akademijos įkūrėjos Kristina Burneikienė ir Dovilė Orlauskienė įsitikinusios, ka...

    1
  • Elektroninio pašto dėžutė – asmenybės veidrodis
    Elektroninio pašto dėžutė – asmenybės veidrodis

    Elektroniniai laiškai užima svarbią mūsų kasdienio bendravimo dalį – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Nors jie rašomi ne ranka, gali suteikti daug naudingos informacijos apie žmogaus asmenybę, emocinę būseną, įpročius, i&s...

    1
  • Kaip tapti pozityviu tėvu?
    Kaip tapti pozityviu tėvu?

    „Nėra ne vieno recepto, kaip tapti geru tėčiu. Kiekvienas tėtis kuria savo receptą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Sigita Burvytė. Artėjant Tėvo dienai socialinių mokslų daktarė d...

Daugiau straipsnių