Rugsėjo 1-oji jau ant nosies: kaip padėti savo atžalai sugrįžti į ritmą?

– Ar „Vaikų linija“ sulaukia mažųjų skambučių, kurie sako, kad nenori eiti į mokyklą?

– Iš tikrųjų, sulaukiame skambučių tiek iš mažesnių vaikų, tiek iš paauglių. Pastebime, kad jau nuo rugpjūčio pradžios pradeda didėti kreipimųsi skaičius, kai vaikai ir paaugliai dalijasi savo nerimais dėl Rugsėjo 1-osios arba kažkokiu nenoru. Jie dažniau kreipiasi su mintimi – suprantu, kad reikės eiti į mokyklą, bet yra dalykų, dėl kurių man neramu, ir dėl to ieškau žmogaus, su kuriuo galėčiau apie tai pasikalbėti.

– Kokios yra priežastys, kodėl vaikai jaučia nerimą? Kas juos neramina, nes priežastys gali būti labai įvairios.

– Dažniausiai vaikai nerimauja dėl dalykų, kuriuos jau yra patyrę arba žino, kad gali nutikti. Aš išskirčiau dvi pagrindines grupes. Vieni vaikai nerimauja dėl to, kad jau turėjo tam tikrą patirtį mokykloje ir supranta, kad gali kilti iššūkių. Pavyzdžiui, dalis jų pasakoja apie tai, kad nuolat susiduria su nesėkmėmis mokykloje ir jiems neramu, kad vėl, sugrįžus į mokyklą, nežinos, kaip sau padėti, kaip gauti geresnį įvertinimą. Kiti nerimauja dėl sudėtingų santykių mokykloje, turi patyčių patirties arba komplikuotus santykius su pedagogais ir nežino, kaip šią situaciją seksis įveikti šiais metais. Kita grupė vaikų nerimauja, nes laukia naujas etapas ir jie nėra tikri, kaip viskas klostysis. Pavyzdžiui, bus nauja mokykla, nauja klasė, galbūt didesni reikalavimai, egzaminai ir jie supranta, kad tai bus nauja patirtis, kurios iki šiol dar neturėjo. Jie klausia, kaip pasiruošti naujiems mokslo metams, kad galėtų įveikti laukiančius iššūkius.

– Ką reikėtų daryti tiek vaikams, tiek jų tėvams, kad įveiktų šias problemas?

– Pirmiausiai, manau, labai svarbu, kad tėvai atidžiai stebėtų, kaip vaikas jaučiasi ruošdamasis mokyklai, ir padėtų jam pasiruošti artėjantiems mokslo metams. Reikia nepasilikti visko paskutinei akimirkai. Svarbu jau paskutinę savaitę prieš mokyklą pradėti kurti naują ritmą – anksčiau eiti miegoti, anksčiau keltis, priminti taisykles, pavyzdžiui, dėl ekranų naudojimo. Tai mažos, bet svarbios detalės, kurios padeda vaikui pasiruošti ir nusiteikti naujam mokyklos ritmui. Kitas svarbus dalykas – tikrai išgirsti vaiką, jei jis nerimauja arba sako, kad nenori eiti į mokyklą. Nepulti jo kritikuoti ar lyginti su kitais, o geriau paklausti: „Dėl ko nenori? Kas tau kelia nerimą? Ar yra dalykų, kurių tu lauki?“ Ir tikrai dažnai vaikai išgyvena ambivalenciją – jiems smagu susitikti su draugais, jie žino, kad bus gerų akimirkų, tačiau taip pat jie supranta, kad bus sunku keltis rytais, vėl teks susidurti su atsiskaitymais ir daugybe namų darbų. Tai svarbu būti empatiškiems, pavyzdžiui, sakyti: „Taip, man irgi būdavo sunku ir aš nenorėdavau eiti į mokyklą, bet mane labiausiai  džiugindavo santykiai su draugais, pertraukos ir panašiai.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Reiškia, priminti vaikui, kad mokykloje gali būti ir smagių dalykų, ir kad jų tikrai bus. Ar taip pat svarbu priminti, kodėl einame į mokyklą, kad kaupiame žinias, kurios gali būti naudingos ateityje?

– Žinoma, galima kalbėti apie tas naudas ir dalintis asmenine patirtimi, pavyzdžiui, jei kažkas, kas atrodė nenaudinga, dabar tai naudojate. Svarbu neužkrauti vaikui per daug informacijos iš karto ir nebandyti jo įtikinti penkiais argumentais, kodėl jis turėtų norėti eiti į mokyklą. Pirmiausiai reikia išklausyti vaiką, o tada diskutuoti ir keistis informacija.

– Kartais vaikai sako: „Gerai, eisiu į mokyklą, bet man reikia naujo telefono.“ Kai kurie tėvai sutinka su tuo. Ar tai gera praktika?

– Suprantu, čia sunku pamatuoti, kada paskatinimas ar apdovanojimas yra tinkamas, nes situacijos šeimose būna labai skirtingos. Bet galbūt tai gali būti vienas iš būdų motyvuoti vaiką, susitarti su juo dėl naujų daiktų ar kitų bonusų. Tačiau svarbu, kad tėvai nesusikoncentruotų vien tik į pasiekimus, nes mokymasis yra procesas, o mūsų vaikai ne visada gali būti stiprūs visose srityse. Jei bandome skatinti vaiką mokytis per daiktus, svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę patirti sėkmę, o ne keltume pernelyg aukštus reikalavimus, kurių jis negali pasiekti, nes jo stiprybės yra kažkame kitame.