„Nerimo metu žmogus gali nenustygti vietoje, gali sutrikti jo miegas, apetitas, visa jo psichinė veikla gali būti nukreipta į su nerimu susijusius veiksnius“, – pasakoja gydytoja.

Anot jos, nerimas gali būti ir įprasta psichinė būklė, atsakas į stresines situacijas. Tačiau adekvatus nerimas gali peraugti į patologinį nerimą, kuomet atsiranda panikos sutrikimai, įvairios fobijos. Nerimas gali lemti viso organizmo negalavimus.

„Dėl nerimo gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, įvairios skydliaukės ligos, kilti kraujospūdis ir atsirasti kitų fizinių negalavimų. Jei žmogus turi tam tikrų nusiskundimų, pirmiausia jis turi būti ištiriamas dėl rimtų organizmo ligų. Tik atlikus įvairius išsamius diagnostinius tyrimus ir atmetus įvairias patologijas, galima teigti, kad visus negalavimus sukėlė nerimas ir skirti gydymą nerimui mažinti“, – tikina gydytoja.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ reportaže.