Higienos instituto Profesinių ligų registre per 2009 m. pirmąjį pusmetį užregistruoti 465 profesinių ligų atvejai. Tai beveik trečdaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Daugiausiai per šį pusmetį užregistruota profesinių kaulų ir raumenų (45 proc.), ausies (31 proc.) ir nervų sistemos (19 proc.) ligų, kurias sukėlė fizikiniai ir ergonominiai (biomechaniniai) rizikos veiksniai.

Pagal sergamumą profesinėmis ligomis ir toliau pirmauja įrenginių, mašinų operatorių bei surinkėjų profesijų atstovai, kuriems tenka 63 proc. užregistruotų susirgimų. Antroje vietoje - kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, jiems šį pusmetį tenka 27 proc. profesinių ligų.

"Profesinės ligos Lietuvoje dažniausiai nustatomos vyresnio amžiaus žmonėms. Per šį pusmetį daugiausiai profesinių ligų atvejų pasitaikė tarp 55 - 59 metų amžiaus asmenų - tiek vyrų, tiek moterų. Apskritai profesinėmis ligomis dažniau suserga vyrai. Šį pusmetį jiems teko 81 proc. visų profesinių ligų atvejų", - statistinius duomenis komentavo Rasa Šidagytė, Higienos instituto Darbo medicinos centro Profesinių ligų valstybės registro jaunesnioji mokslo darbuotoja.

Pagrindinė profesinių kaulų-raumenų ir nervų sistemos ligų priežastis - vibracija, o triukšmas - išimtinai profesinių ausies ligų priežastis. Kaulų-raumenų bei nervų sistemos ligas taip pat sukelia ergonominiai veiksniai: krovinių pernešimas ir kėlimas, darbo poza, pasikartojantys darbo judesiai. Profesinių ligų atveju žmogus netenka 30-50 proc. darbingumo.

"Profesinių ligų mažėja pastaruosius kelerius metus. Akivaizdžiai sumažėjo kaulų-raumenų, nervų sistemos, ausies ligų, kuriomis dažniausiai sirgo įrenginių, mašinų operatoriai ir surinkėjai, t. y. sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, traktorininkai, buldozerių, ekskavatorių mašinistai. Matyti, jog mažėja tų profesinių susirgimų, kurie yra prieš kelis dešimtmečius naudotos darbinės technikos rezultatas. Daugelyje sričių, pavyzdžiui, žemės ūkyje, šiuo metu darbo sąlygos jau daug geresnės", - sakė R.Šidagytė.

Tačiau, pasak jos, negalime vienareikšmiškai teigti, kad profesinių ligų skaičius mažėja dėl gerėjančių darbo sąlygų.

"Keičiasi tiek profesinės patologijos, tiek jų priežasčių struktūra, tad dirbantiesiems ir medikams tiesiog gali trūkti informacijos apie naujus susirgimus, - pažymėjo pašnekovė. - Kol kas sergamumo profesinėmis ligomis mažėjimas nėra statistiškai reikšmingas, o tai reiškia, kad jis gali būti atsitiktinis. Aiškesnės tendencijos paaiškės ateityje. Norint išvengti profesinių susirgimų, svarbu kurti palankias sveikatai darbo sąlygas, naudotis apsauginėmis priemonėmis, darbuotojai privalo profilaktiškai tikrintis sveikatą. Darbdaviai ir darbuotojai turi būti dėmesingi vieni kitiems", - kalbėjo Profesinių ligų valstybės registro jaunesnioji mokslo darbuotoja Rasa Šidagytė.