Sidabrinės rinktinės strategas atostogaus ramia sąžine

996-aisiais gimusių Lietuvos krepšininkų karta pasinaudojo paskutiniu šansu. 20-mečių rinktinė, kuriai tai buvo paskutinis bendras startas, iš Suomijoje įvykusio Europos jaunimo čempionato parsivežė sidabro medalius.

Vicečempionų treneris T.Masiulis pirmuosius laisvadienius paskyrė ne švęsti ar pasyviai ilsėtis, o buitiniams rūpesčiams spręsti.

"Per kelis rinktinėje praleistus mėnesius susikaupė nemažai visokių asmeninių reikalų, todėl reikia apsitvarkyti. O artimiausias savaites galėsime ir paatostogauti", – pasakojo vairininkas.

– Treneri, 1996 m. gimusių vaikinų rinktinė nežibėjo nei 16-mečių, nei 18-mečių Europos čempionatuose. Kodėl paskutinis pasirodymas susiklostė kur kas sėkmingiau?

– Nebuvo tokios nuostatos, kad Helsinkis – paskutinis šansas. Susirinkome norėdami padaryti tai, ką geriausiai sugebame. Visi dirbome sąžiningai: ir treneriai, ir žaidėjai. Nesakyčiau, kad būdami 16-mečiai vaikinai nesistengė, o dabar jau ėmė dirbti iš peties. Norėjo laimėti ir tada, ir dabar.

– Gal rezultatus lėmė tai, kad sulaukę 19-os ar 20-ies lietuviai savo fizine branda jau pasiveja bendraamžius iš Pietų Europos?

– Sakyčiau, daugiau lėmė tai, kad pusę rinktinės sudarė Kauno žalgiriečiai. Buvo lengviau surikiuoti tokį kolektyvą. Pritaikėme mūsų dublerių ekipoje nušlifuotas gynybos sistemas, puolimo derinius. Nebuvo tikslo viską lipdyti iš naujo ir visą rinktinės dvyliktuką mokyti visiškai naujos žaidimo sistemos. Mūsų savitarpio supratimas tapo nemažu pranašumu.

– Jei ne puolimo lyderio Martyno Varno trauma, finalas su ispanais (pralaimėta 55:68 – aut. past.) tikriausiai būtų susiklostęs kur kas palankiau?

– Ar verta spėlioti, kaip būtų su Martynu? O jei dar būtume turėję D.Sabonį? Man tik malonu, kad kolektyvas tinkamai sureagavo į nuostolį, susitelkė ir kiekvienas žaidėjas pasistengė kompensuoti atsivėrusią spragą.

– M.Varnas susižeidė pirmenybių pradžioje. Ar šis perspektyvus žaidėjas spės atsigauti iki naujo sezono pradžios?

– Šiomis dienomis jo laukia operacija Kauno klinikose. Daugiau apie krepšininko perspektyvas pasakys jį prižiūrintys medikai. Iš patirties žinau, kad tokia trauma gyja du ar tris mėnesius. Martynas – rimtas žmogus, manau, užsigrūdins ir grįš dar stipresnis. Rinktinės vardu noriu jam padėkoti už pastangas ir palinkėti sveikatos.

– Su "Žalgirio" dublerių ekipa jau atsisveikino puolėjas Regimantas Miniotas, persikelsiantis į Prienų-Birštono klubą. Ar daug permainų laukia jūsų vadovaujamos komandos?

– Jų bus išties nemažai, tačiau tai nebus netikėta. Naujus kontūrus mes braižėmės dar praėjusį sezoną. Aptarėme, kurie žaidėjai jau yra išaugę jaunimo varžybų lygį, kas juos gali pakeisti. Aš, kaip treneris, džiaugiuosi R.Miniotu ir kitais auklėtiniais, kurie turės galimybę pakilti į Lietuvos krepšinio lygą. Tikrai nėra paprasta iš Nacionalinės krepšinio lygos peršokti iškart į pagrindinę "Žalgirio" komandą, į 16-os stipriausių Europos klubų lygį, tad kelias grūdintis Lietuvos krepšinio lygoje ar kitų šalių ekipose gali pasiteisinti. Beje, tą sėkmingai patvirtino ir mūsų buvęs auklėtinis Marius Grigonis.

– Kada "Žalgirio" dubleriai pradės rengtis naujam sezonui?

– Darbus pradėsime rugpjūčio viduryje. Iki tol mėgausimės olimpinių žaidynių transliacijomis, bet ir treniruodamiesi sirgsime už mūsų olimpiečius. Manau, kažkaip suderinsime darbą ir pramogas. Dieną treniruosimės, naktį žiūrėsime krepšinį (juokiasi – aut. past.).