Legendinius Michaelo Jordano metimus priminusi Renaldo Seibučio ataka Vilniaus „Lietuvos rytui“ išplėšė pergalę pirmosiose Eurolygos rungtynėse.

Per paskutinę LKL vicečempionų ataką atsakomybė krito ant 28 metų 196 cm ūgio gynėjo pečių.

Seibutis nepabūgo išbandymo, pataikė iš vidutinio nuotolio ir Atėnų „Panathinaikos“ krepšininkams paliko 5,5 sekundės. Lemiamomis akimirkomis „Lietuvos rytas“ apsigynė bei šventė pergalę – 84:83.

Seibučiui tai buvo vienos daugiausiai emocijų pareikalavusių rungtynių karjeroje. Jis tvirtino, kad „Lietuvos ryto“ klubas nusipelnė pergalės ir didžiavosi kovingais komandos draugais.

– Renaldai, kokios mintys sukasi galvoje po tokių įtemptų rungtynių? – žurnalistai paklausė Seibučio.

– Oho! Kaip sakoma, dėl tokių rungtynių verta numirti. Nuo pirmos iki paskutinės minutės mačas buvo sunkus. Ir per pratęsimą reikėjo būti 100 proc. susikaupusiems gynyboje, nes buvo labai svarbus kiekvienas taškas.

„Panathinaikos“ komanda klaidų neatleidžia. Atrodė, kad rungtynių pabaigoje jau pasiekėme pergalę, liko kelios sekundės ir varžovai pataikė tritaškį, mes prasižengėme. Gerai, kad nenuleidome rankų. Vyrai žaidė susikaupę ir iš širdies. Negalėjome pralaimėti ir manau, kad tikrai buvome verti pergalės. Labai džiaugiuosi dėl komandos.

– Po Europos čempionato „Panathinaikos“ puolėjas Jonas Mačiulis sakė, kad nepavyksta susigrąžinti geros sportinės formos. Iš kur jūs turite tiek daug jėgų?

– Nežinau. Turbūt tai yra paslaptis. Gavau kelias poilsio dienas. Jono situacija veikiausiai yra kitokia. Po žaidimo Lietuvos rinktinėje Mačiulis iš karto turėjo vykti į Atėnus. Man reikėjo rungtyniauti Eurolygos atrankos turnyre. Po jo gavau laisvų dienų. Man jos buvo reikalingos ir pasitarnavo. Jaučiu, kad sportinė forma dar nėra pati geriausia. Reikia prisiderinti prie komandos žaidimo. Labai džiaugiuosi, kad mūsų ekipoje yra tokia gera atmosfera. Žaisti bei kovoti yra lengva, viskas nuostabu.

– Prieš paskutinį metimą sumanėte mesti Michaelo Jordano stiliumi?

– Tai aišku, aišku, kaip kitaip? Reikėjo, kad gerai atrodytų (juokiasi, – Red.). Svarbiausia, kad įkrito. Tuo metu gynyboje apsikeitė Dimitris Diamantidis ir Antonis Fotsis. Neliko kito pasirinkimo. Reikėjo žaisti vienas prieš vieną. Buvo galima bandyti išprovokuoti varžovo pražangą, bet šiandien po krepšiu mums tai nelabai pavykdavo. Nenorėjau bandyti laimės. Atakavau iš vidutinio nuotolio ir, kaip rodo rezultatas, tai buvo teisingas sprendimas.

– Ar teisėjų sprendimai šiose rungtynėse kaitino emocijas?

– Esame emocingi ir reaguojame į kiekvieną švilpuką. Prie mūsų karštesnių reakcijų prisideda ir sirgaliai. Savo aikštėje stengiamės ir kovojame dėl kiekvieno kamuolio. Kaip visada sakau, neieškome pasiteisinimų.