Karštoji rinktinės kėdė laisva – kas kitas?

Tvirtins po rinkimų

Trečiadienį Kazys Maksvytis paskutinį kartą apsilankė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) biure kaip vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Po susitikimo su LKF vadovais specialistas patvirtino paliekąs postą.

LKF vadovai su treneriu išsamiai aptarė viso olimpinio ciklo, ypač paskutinio rinktinės pasirodymo, detales ir netenkinančių rezultatų priežastis. Išsami rinktinės pasirodymo ataskaita bus pateikta Lietuvos krepšinio trenerių asociacijai.

Federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigė, kad, atsižvelgiant į olimpinio ciklo rezultatus ir patirtį, bus pateikta rekomendacijų krepšininkų ir trenerių rengimui efektyvinti. Jo ir K. Maksvyčio nuomone, dabartiniame etape rinktinei reikalingas naujas vedlys. Šis klausimas bus sprendžiamas po LKF prezidento rinkimų, ateinantį rudenį.

„Prieš trejus metus olimpiniam ciklui sudarytas susitarimas su vyriausiuoju treneriu baigėsi. Šie treji metai buvo kupini emocijų, pergalių, deja, ir pralaimėjimų. Tai kiekvieno trenerio gyvenimo dalis. Esame dėkingi Kaziui, kad jam vadovaujant rinktinė grįžo į pasaulio krepšinio elitą. Nors nacionalinei komandai ir nepavyko iškovoti didžiausių pergalių, visada buvome arti to“, – sakė M. Balčiūnas.

Neregėtame dugne

Vadovavimą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei K. Maksvytis užbaigė fiasko olimpiniame atrankos turnyre Puerto Rike, kur lietuviai pasiekė finalą, bet jame beviltiškai nusileido šeimininkų ekipai.

Ši nesėkmė užkirto kelią mūsų rinktinei į Paryžiaus olimpines žaidynes. Anksčiau, vadovaujama Dariaus Maskoliūno, rinktinė nepateko į 2021 m. Tokijo olimpiadą.

Antros paeiliui praleistos žaidynės – neregėtas Lietuvos krepšinio dugnas. Prieš tai Arvydo Sabonio ir vėliau Šarūno Jasikevičiaus kartos rinktinės tris kartus skynė olimpinę bronzą (1992 m. Barselonoje, 1996 m. Atlantoje ir 2000 m. Sidnėjuje).

Be to, 2003 m. Antano Sireikos vadovaujami lietuviai užkopė į Europos čempionato viršūnę, o Jono Kazlausko ir Kęstučio Kemzūros diriguojamos komandos ne kartą tapo Europos ir pasaulio čempionatų prizininkėmis.

Planas nepasiteisino

Kad rezultatai netenkina, pripažino ir pats K. Maksvytis. Treneris teigė norėjęs vyrų rinktinės branduolį suburti apie 1992-aisiais gimusių krepšininkų kartą. Su šiais žaidėjais, tarp kurių yra Jonas Valančiūnas, Edgaras Ulanovas ir kiti vyrų rinktinės senbuviai, K. Maksvytis laimėjo beveik visus įmanomus jaunimo amžiaus grupės pasaulio ir Europos čempionatus.

„Tikėjausi aplipdyti juos taip pat medalius iškovojusiais 1994-ųjų kartos žaidėjais. Prisijungė kiti žaidėjai: Domantas Sabonis, Ignas Brazdeikis, Rokas Jokubaitis, jaunimas, visų turbūt nepaminėsiu. Buvo tikslų grąžinti Lietuvos rinktinę į pergales. Prabėgo trys čempionatai, norėjosi geriau, bet rezultatą turime, kokį turime. Manau, rinktinei reikia pokyčių ir naujos energijos“, – vardijo K. Maksvytis.

Atsisveikindamas treneris padėkojo savo asistentams ir rinktinės žaidėjams, aukojantiems savo vasarą ir sveikatą dėl šalies krepšinio gerovės.

Antros paeiliui praleistos žaidynės – neregėtas Lietuvos krepšinio dugnas.

Rezultatų sūpuoklės

Per trejų metų laikotarpį, vadovaujant K. Maksvyčiui, oficialiose varžybose Lietuvos rinktinė iškovojo 20 pergalių ir patyrė aštuonis pralaimėjimus. Darbą rinktinėje jis pradėjo nuo atrankos į pasaulio taurės turnyrą. Čia mūsiškiai laimėjo visas pirmas aštuonerias rungtynes.

Tiesa, atrankos varžybų ciklą Lietuvos rinktinė baigė vadovaujama Kęstučio Kemzūros, nes dėl FIBA ir Eurolygos tvarkaraščių susikirtimo K. Maksvytis buvo užimtas Kauno „Žalgirio“ klube. Per pastarąsias ketverias rungtynes lietuviai patyrė du pralaimėjimus.

Kur kas prasčiau K. Maksvyčiui susiklostė debiutas finaliniame 2022-ųjų Europos čempionato turnyre. Jame mūsiškiai patyrė net keturis pralaimėjimus ir sukrapštė vos dvi pergales. Vos patekę į atkrintamąsias varžybas K. Maksvyčio auklėtiniai užėmė galutinę 15-ąją vietą. Tai prasčiausias lietuvių rezultatas Senojo žemyno pirmenybių istorijoje.

2023 m. pasaulio čempionate Filipinuose ir Indonezijoje rezultatai buvo žymiai geresni – iškovotos šešios pergalės ir patirti du pralaimėjimai. Tarp skambiausių laimėjimų – plačiai nuskambėjusi pergalė 110:104 prieš JAV krepšininkus. Tiesa, vėliau nusileista serbams ir latviams, užimta galutinė 6-oji vieta.

Žvilgsniai – į G. Žibėną

Ne itin sėkmingai K. Maksvyčio rinktinė pradėjo ir 2025 m. Europos čempionato atranką. Lietuviai šiemet 83:64 sutriuškino lenkus, bet išvykoje netikėtai 59:65 nusileido Estijos ekipai. Dabar H grupėje vos trečią vietą užimanti mūsų komanda lapkritį vyks į Šiaurės Makedoniją. Ten jai būtina pergalė.

Tiesa, užduotį gali kiek palengvinti tai, kad rinktinė pagaliau galės pasitelkti visus stipriausius savo kandidatus, išskyrus NBA rungtyniausiančius Domantą Sabonį, Joną Valančiūną ir Matą Buzelį. Eurolygos klubų atstovai turės galimybę padėti nacionalinei ekipai – pagal susitarimą su FIBA, tuo metu Eurolygos varžybos bus pristabdytos.

Kad ir kaip būtų, akivaizdu, kad ateities išbandymuose rinktinės vadžias laikys naujas specialistas. Nors LKF prezidentas Vydas Gedvilas pareiškė vairininko postą pirmiausia siūlysiantis Šarūnui Jasikevičiui, šis 48-erių strategas užimtas darbu Stambulo „Fenerbahce“ klube. Be to, klausimų kelia jo santykiai su dabartine federacijos vadovybe.

Į pretendentų ratą patenka ir Japonijoje dirbantis buvęs rinktinės strategas Dainius Adomaitis, buvęs K. Maksvyčio asistentas K. Kemzūra ir Rimas Kurtinaitis.

Vis dėlto realiausiu kandidatu laikomas 40-metis Giedrius Žibėnas. Šis kaunietis per pastaruosius tris sezonus su kuklia Vilniaus „Ryto“ ekipa net dukart sugebėjo nukarūnuoti Kauno „Žalgirį“ kovoje dėl LKL čempionų titulo. Tiesa, Europos taurių varžybose G. Žibėno rezultatai – itin blankūs.