J. Kazlauskas: norėčiau daugiau žaidėjų savikritiškumo

Lietuvos rinktinė tragiškai pradėjo rungtynes su Australija ir po dviejų kėlinių turėjo 19 taškų deficitą, tačiau po pertraukos sugebėjo pasivyti varžovus. Deja, bet mūsiškiams teko patirti pirmąją nesėkmę Pasaulio taurės turnyro D grupėje – 72:82. Vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas spinduliavo ramybe.

Specialistas džiaugėsi, kad jo auklėtiniai pasivijo varžovus, bet buvo nusivylęs Jono Valančiūno ir Donato Motiejūno indėliu, kurie atrodė pasimetę bei išsigandę.

„Pirma rungtynių dalis buvo blogiausia šį sezoną. Mes visiškai praradome koncentraciją, pridarėme daug klaidų. Kai per mačą padarai 22 klaidas ir pralaimi kovą po krepšiais, sunku kažką padaryti. Daugiau buvome šoko būsenos ir reikėjo ieškoti kitų kelių, kaip grąžinti komandą atgal. Gerai, kad po pertraukos atsitiesėme, bet kažkiek pritrūko didesnės koncentracijos ir sėkmės, kai nepataikėme iš po krepšio. Tikėtis, kad tiek pralaiminti visada atsitiesime – kvaila. Turime savyje surasti jėgų žaisti nuo pat pradžių užtikrintai“, – kalbėjo strategas.

– Ką sakėte rūbinėje, kad po pertraukos pasikeitė žaidimas?

– Galbūt šį kartą tai tegu lieka komandos viduje.

– Kodėl rinktinė vėl gerai sužaidžia trečiąjį kėlinį, kai per pirmuosius du atrodo blankiai?

– Šiandien turėjome problemų su įžaidėjo pozicija. Kol nepastatėme į tą poziciją Seibučio, tai nesusitvarkė. Pamenu ankstesnius metus, kai paskelbdavau dvyliktuką ir kažkas nepatenka į jį, tai garsiai kalba apie tai, kaip gerai buvo pasirengęs, kaip gerai galėjo žaisti, o koks treneris neteisus. Kai ateina svarbios rungtynės – matome, kad ne viskas pasiseka. Aš suprantu, kad jie jauni vaikinai, bet noriu, jog būtų abipusis reikalas, nes treneris atiduoda visas jėgas ir stengiasi padėti žaidėjui. Norėčiau daugiau žaidėjų savikritiškumo ir tinkamo situacijos įvertinimo.

Mūsų jaunieji aukštaūgiai nėra stabilūs. Tikrai tikėjomės daugiau iš Motiejūno ir Valančiūno. Ne tiek taškų prasme, kiek kovojant dėl kamuolių, padedant gynyboje. Kai prarandi tiek kamuolių, komanda būna šoko būsenos. Kai atsitiesėme, galėjome sulaukti jų pagalbos, bet to, deja, nebuvo.

– Kaip vertinate arbitrų darbą?

– Aš sakiau, kad nekritikuosiu teisėjų darbo, nes po to užsitrauksiu nemalonę. Jūs pažiūrėkite, iš kur tie arbitrai atvykę. Galbūt jie savo šalyje toleruoja tą krepšinį. Kartais nesupranti, kas vyksta.

– Ką manote apie tai, kad Europos rinktinėms negali teisėjauti europiečiai arbitrai?

– Aš daug kartų lankiausi Australijoje ir mačiau, kad jie žaidžia tokį krepšinį – tarp krepšinio ir regbio. Tai labai nepalanku mūsų jauniems įžaidėjams, kurie dar nėra įsibėgėję. Mums trūksta Manto ramybės ir sugebėjimų.

– Galbūt ši nesėkmė nėra tokia jau bloga?

– Aš niekada negalvoju, kad pralaimėjimas yra gerai. Tik žinau, kad reikia vyriškai tai ištverti, padaryti gerą analizę ir nuteikti kitam mačui, kas po pralaimėjimo nėra lengva. Nemanau, kad prieš Pietų Korėją bus lengvas mačas.