„EuroBasket“ – proga vainikuoti Lietuvos krepšinio jubiliejų

Talentų ieško ir randa

„Kauno dienos“ studijoje viešėjęs V.Gedvilas pasidalijo mintimis ne vien apie Europos čempionato finalo turnyrui besiruošiančią Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, bet ir LKF aktualijas.

– Mūsų krepšininkai kontrolines rungtynes kol kas žaidžia su santykinai silpnesniais varžovais. Ar nederėjo iškart išmėginti jėgų su pajėgiais oponentais? – buvo paklaustas LKF vadovas.

– Pradiniame pasirengimo etape verta pasivaržyti su silpnesniais varžovais. Vis dėlto Estijos krepšininkai – ne iš tokių. Varžovus renkamės ir kontrolinių rungtynių tvarkaraštį sudarome atsižvelgdami į mūsų rinktinės trenerių štabo pageidavimus ir rekomendacijas. Be to, šiame procese yra ir nemažai apribojimų. Pavyzdžiui, negalima žaisti su tomis komandomis, su kuriomis teks susitikti „EuroBasket“ finalo turnyro grupių etape. Kai kurie varžovai nenori toli keliauti, o mes irgi labiau norime žaisti savo arenose, nes taupomas ir laikas, ir lėšos. Su pasaulio čempionais ispanais sutarėme, kad žaisime po vienas rungtynes namuose ir išvykoje, nors mums kelionė į Gran Kanariją nebus labai patogi. Kaip ir vėliau skrydis į pasaulio čempionato atrankos mačą Vengrijoje, Šombatelio miestą, tačiau tai neišvengiama.

– Ko tikitės iš vyrų rinktinės Europos čempionate?

– Šiemet šių varžybų lygis bus itin aukštas, nes daugeliui šalių atstovaus pajėgiausi krepšininkai. Jau matėme, kaip ispanai per  draugišką mačą kankinosi su graikais, kurių gretas itin sustiprino NBA žvaigždė Giannis Antetokounmpo. Stiprių kozirių turime ir mes, tad lūkesčiai – dideli. Lietuvos sirgaliai jaučia pergalių alkį. Be to, šiemet mūsų krepšiniui sukako 100 metų – tinkama proga vainikuoti jubiliejų.

– Lietuvos rinktinės marškinėliais apsivilko Ignas Brazdeikis. Už Atlanto auga kitas perspektyvus žaidėjas – Matas Buzelis. Kaip sekasi dirbti su užsienio lietuviais?

– Aktyviai domimės lietuvių kilmės žaidėjais užsienyje. I.Brazdeikis jau turėjo Lietuvos pilietybę, bet nežinojome, kokiu lygiu jis gali žaisti. Atvykęs į rinktinę Ignas pateisino visus lūkesčius, tokio veržlaus žaidėjo mums labai trūko. Aš gerai pažįstu Mato tėvą Aidą Buzelį, jį penkerius metus treniravau Kauno „Atleto“ klube. Aidas, būdamas 192 cm ūgio, turėjo tiek sprogstamosios jėgos, kad pašokęs iš vietos dėdavo kamuolį į krepšį. Mūsų komandoje Aidas žaidė vidurio puolėju. Pažinojau ir Mato mamą, kuri buvo krepšininkė, taip pat ir Mato seneliai buvo sportininkai, tad jo genetika – iškalbinga. Nežinia, kaip jam seksis vyrų krepšinyje, bet mes Mato labai laukiame jaunimo rinktinėje, kuriai jis pažadėjo padėti kitąmet. Viešėdamas Anglijoje sužinojau, kad yra labai perspektyvi mergaitė iš Lietuvos. Ją, trylikametę, jau kviečia į Didžiosios Britanijos šešiolikmečių rinktinę. Tad mes nedelsdami ją su mama parsivežėme į Panevėžį, specialistai įvertino jaunosios sportininkės gabumus ir pripažino, kad ji išties talentinga. Darysime viską, kad ji atstovautų Lietuvai.

Viltys: K.Maksvytis tikisi, kad M.Kuzminskas spės iki oficialių varžybų atsigauti po traumos / ltu.basketball nuotr.

– Kaip vertinate Ispanijos krepšinio vadovų sprendimą priimti į vyrų nacionalinę rinktinę natūralizuotą amerikietį Lorenzo Browną?

– Ispanija visose savo krepšinio amžiaus grupėse – viena lyderių Europoje, turi daug talentų. Ne veltui žinomi krepšininkai ispanai skeptiškai įvertino nacionalinės federacijos žingsnį. Mano požiūris taip pat neigiamas. Mes turime rūpintis savo krepšininkais. Jei neišauginame talentų, privalome telkti didesnį dėmesį ugdymo procesui, treniruotėms tobulinti, trenerių kvalifikacijai kelti.

– Ar mūsų krepšinio treneriai pakankamai motyvuojami?

– Šiuo metu juos ruošia net trys universitetai. Trenerių asociacijai priklauso 440 specialistų. Stengiamės suteikti galimybę jaunimui. Tiems, kurie tampa šalies čempionais, patikime treniruoti to amžiaus šalies rinktinę. Pritraukiame į rinktines trenerių iš provincijos. Manau, kad lietuviams specialistams reikėtų dažniau patikėti ir pareigas klubuose. Nesuprantu, kodėl Kauno „Žalgirį“ treniravo austras Martinas Schilleris? Tikrai nemanau, kad jis labiau patyręs, tarkime, nei Kęstutis Kemzūra ar kuris kitas užgrūdintas Lietuvos treneris.

– Jūs jau metus vadovaujate LKF. Kaip vertinate šią savo karjeros atkarpą?

– Labai džiaugiuosi surinkta kolegų komanda. Dabar sudėtingas metas finansiškai – drastiškai auga energijos ir kitos kainos, atsiliepia ir karas, o mūsų biudžetas ribotas. Turime net septynias jaunimo rinktines, kiekvienai reikia vidutiniškai po 70 tūkst. eurų per metus, vyrų rinktinei – per milijono eurų. Dar yra moterų krepšinio rinktinė, moksleivių lyga. Per vasarą – kelios dešimtys tarptautinių varžybų, kuriose dalyvauja mūsų krepšininkai. Kai vyrų rinktinė nepateko į olimpines žaidynes, valstybė krepšiniui maždaug trečdaliu sumažino finansavimą. LKF stengiasi trūkumus kompensuoti rėmėjų dėka. Be to, šiemet kai kurios mūsų rinktinės – tiek trijulių krepšinio, tiek jaunimo – jau užėmė prizines vietas Europoje, tai papildomi taškai solidesniam finansavimui. Niekuo nesiskundžiame, tiesiog žinome, kuriuos darbus privalome atlikti.

Prognozė: LKF prezidento V.Gedvilo nuomone, šiemet „EuroBasket“ bus itin aukšto lygio / Evaldo Šemioto nuotr.