V.Lekevičiui vėl įtaisė ragą

V.Lekevičiui vėl įtaisė ragą

Kodėl „Atlantą“ paliko vyriausiasis treneris Sergejus Savčenkovas, mįslė lieka ir patiems „Atlanto“ klubo atstovams – prezidentui Vaciui Lekevičiui ir finansų bei rinkodaros vadovei Ilonai Jurkevičienei.

I.Jurkevičienė prisipažino, kad toks trenerio žingsnis juos it šaltu vandeniu perliejo.

Dėl gyvenimo sąlygų ir atlyginimo jis tikrai nesiskundė. „Ko gero, S.Savčenkovas gavo geresnį pasiūlymą, - spėjo vadovė. - Gal jis dar kam nors priklausė, ir buvo priverstas išvykti. Viskas įvyko labai greitai.“

Anot vadovės, futbolo specialistas iš Rusijos gaudavo algą daug didesnę nei kiti treneriai Lietuvoje. „Pinigus pervesdavome į kortelę „diena į dieną“, net anksčiau, o jie buvo dideli – patikėkite“, - atsiduso I.Jurkevičienė.

Nenuostabu, kad, gaudamas didelį atlyginimą, S.Savčenkovas visas dienas leisdavo „Akropolyje“. „Atvyko be batų, be kojinių, V.Lekevičius davė savo drabužių.Treneris išvyko su penkiais lagaminais“, - neslėpė I.Jurkevičienė.

S.Savčenkovas atsistatydinimu būtų nenustebinęs po pirmųjų čempionato turų, kai „Atlantas“ atsidūrė turnyrinės lentelės apačioje, o dabar, kai išgyventa sunki čempionato pradžia ir komanda yra tarp trijų geriausių ekipų, tiesiog - šokas.

Anot I.Jurkevičienės, darbo sutartis su treneriu buvo pasirašyta dviem metams. Sutarties vieta, skirta netesyboms, - tuščia. „Įpyškintume, pavyzdžiui, 100 tūkstančių eurų, - sakė I.Jurkevičienė, - po to galėtume bylinėtis. Bet ar mums reikia tąsytis po teismus, kai turime aibę darbų“.

Rusas už klubo pinigus buvo apdraustas dviem metams.

I.Jurkevičienei reikėjo nueiti kryžiaus kelius, kol specialistui buvo sutvarkyta laikina gyvenimo Lietuvoje kortelė.

Treneris atsisveikino su futbolininkais, o su administracija - nesiteikė. „Gal jis - didelis viršininkas“, - pečiais traukė vadovė.

Pagal gyvenimo sąlygas – taip.

Klubas nuomojo butą centre – Juliaus Janonio gatvėje. Butas - apstatytas, net muzikos ir vaizdo aparatūra buvo. Butą tvarkydavo V.Lekevičiaus samdoma moteris, ji ir skalbdavo trenerio drabužius. Klubas maitindavo tris kartus per dieną, per mėnesį S.Savčenkovas mobiliuoju telefonu prakalbėdavo apie tūkstantį litų, kuriuos irgi mokėjo „Atlantas“.

Ką reikia daryti, kad ateityje niekas rago neįtaisytų, „Klaipėda“ paklausė vėl prie komandos vairo stojusį Vacį Lekevičių.

Tačiau ir šis patyręs vilkas negalėjo atsakyti.

- Šiomis dienomis bandau rasti būdą – saugiklį, kuris neleistų sutartį su klubu sudariusiam treneriui imti ir išvažiuoti. Ko gero, reikės kreiptis į Europos futbolo sąjungą (UEFA), kad ir kitos komandos būtų apsaugotos nuo tokių vienašališkų trenerių veiksmų.

- Kodėl Jūs ieškote futbolo specialistų būtent Rusijoje?

- S.Savčenkovą pažinojau senokai. Prieš dvejus metus buvau jį kalbinęs treniruoti „Atlantą“, tačiau tuomet jis atsisakė. O šią žiemą pats pasisiūlė. Agentas Mindaugas Matula turi ryšių Rusijoje, todėl man ir pasiūlo rusų.

- Kodėl nepasidairius lietuvių trenerių, kodėl nepakvietus treniruoti „Atlantą“, pavyzdžiui, Benjaminą Zelkevičių?

- B.Zelkevičiaus neįpirktume.

Dabar dairausi trenerio iš artimo rato. Bandysiu kalbinti Rimantą Skersį. Antra, nelabai ką galima vidury sezono ir rasti. Geri treneriai dirba komandose.

Vakar iš Klaipėdos su į Lietuvą atvykusia žmona S.Savčenkovas išvyko į Rusiją. Susisiekti su buvusiu treneriu nepavyko, nes mobilusis telefonas buvo išjungtas.

Neoficialiomis žiniomis, trenerį pribloškė tai, kad „Kaunui“ buvo parduotas perspektyvusis Andrius Bartkus. S.Savčenkovas kaip priežastį minėjo ir į „Kauną“ išleisto Kazimiero Gnedojaus pavardę. Tačiau šiam futbolininkui treneris leido žaisti labai mažai.

Matyt, priežastys, kodėl S.Savčenkovas pabėgo, glūdi kažkur giliau. Gal net artimiausiu laiku bus aišku, kodėl taip staiga išrūko specialistas į tėvynę.