T.Vaitkus – dviračių elito komandoje

T.Vaitkus – dviračių elito komandoje

Nuo naujųjų metų geriausias Lietuvos dviratininkas klaipėdietis Tomas Vaitkus gins vienos iš stipriausių pasaulyje – amerikiečių „Discovery Channel“ komandos garbę. Tai vienas vertingiausių kontraktų mūsų šalies dviračių sporto istorijoje. „Klaipėda“ pakalbino T.Vaitkų, šiuo metu kartu su Klaipėdos dviratininkais stovyklaujantį Ispanijoje.

Kelias

- Prisiminkime tavo kelią į profesionalųjį sportą.

- Prieš penkerius metus – 2001-ųjų sezone mane pastebėjo italų mėgėjų komanda „Velutex“, tačiau treneris Narsutis Dumbauskas, kad neišvykčiau, prižadėjo aukso kalnus.

Po konflikto su treneriu tvirtai apsisprendžiau išvykti į Apeninų pusiasalį. Italų komandoje turėjau puikias sąlygas ruoštis, sutvirtėti. Netrukus, po keturių mėnesių, tapau pasaulio jaunimo (iki 23 metų) čempionu.

Kaip ir šiandien prisimenu garsiojo specialisto N.Dumbausko gąsdinančius žodžius: „Jei iš manęs išeisi - niekur nieko gero nepasieksi. Jei sugebėsi pasiruošti be manęs ir laimėti pasaulio čempionatą bei pasirašyti kontraktą su profesionalia komanda, ateik pas mane ir pareikšk, kad galėjai pasiruošti be manęs“.

Po sėkmingų 2002-ųjų metų mane pakvietė garsi belgų ir italų „Colnago“ komanda. Tai buvo pirmasis kontraktas su profesionalia komanda. Jau per pirmuosius metus pasisekė laimėti profesionalių dviratininkų daugiadienių lenktynių etapą Danijoje.

„Colnago“ komandoje buvau dvejus metus. Baigiantis kontraktui su italais, po gerai pasisekusių lenktynių Danijoje pajuokavau su prancūzų komandos „Ag2r“ treneriu klaipėdiečiu Artūru Kaspučiu, ar nereikia jums dar vieno sprinterio.

Jau kitą dieną prancūzų klubo atstovai pradėjo tartis su manimi. Atsisveikinome nutarę tęsti derybas po olimpinių žaidynių Atėnuose.

Beje, prieš tą pačią olimpiadą kvietė toji pati amerikiečių komanda „Discovery Channel“, kurioje rungtyniavo garsusis Lensas Armstrongas.

Nutariau neskubėti į amerikiečių glėbį, o pasirašyti dvejų metų sutartį su prancūzais.

Abejus metus džiuginau klubo vadovybę - kelis kartus laimėjau lenktynes ir daugybę kartų užėmiau antrąsias vietas. Antras buvau taip dažnai, kad klubo atstovai juokais stebėjosi tokiu mano pastovumu.

Dar geriau pasirodyti sutrukdė antrojoje sezono pusėje patirta sunki trauma, kai mane taranavo moters valdomas automobilis.

Nelėmė pinigai

- Ar dviratininkai siekia rungtyniauti „Discovery Channel“ komandoje?

- Tai viena iš autoritentingiausių komandų pasaulyje kartu su belgų „Quick Step“, olandų „Rabobank“, vokiečių „Deutsche Telekom“.

Derybos su amerikiečiais nebuvo ilgos. Nors siūlė atvykti ir kitos komandos, iš anksto buvau nusprendęs vykti į „Discovery Channel“ komandą, nors „Quick Step“ ir naujai susikūrusi vokiečių „Milram“ siūlė dar didesnius pinigus.

Dar įtakos turėjo ir tai, kad amerikiečių ekipoje buvo senų gerų draugų iš „Colnago“ komandos: ukrainiečiai Jaroslavas Popovičius, Vladimiras Bileka, tėvo geras pažįstamas, olimpinis čempionas, nuo naujųjų metų būsiantis komandos sportiniu direktoriumi Viačeslavas Jekimovas.

- Ar jau esi susipažinęs su naujuoju kolektyvu?

- Sezonui baigiantis atlikau testus pas šios komandos medikus. Jie pa-rodė, kad esu geros sportinės formos, o testų rezultatas buvo antras tarp visų šios ekipos dviratininkų. Taip pat buvo išdalintas visas inventorius. Nors komanda amerikiečių, ji savo bazes turi Ispanijoje ir Belgijoje.

- O kontraktas didelis?

- Konkrečios sumos nenoriu sakyti, tačiau beveik dvigubai didesnis nei su prancūzais.

- Ar profesionalų komandos skiriasi nuo mėgėjų?

- Labai. Tau nereikia nieko galvoti apie keliones, apie stovyklas, varžybas. Viskuo rūpinasi klubas, esi aprengtas nuo galvos iki kojų.

Keista, tačiau klubui nerūpi, kaip tu pasiruoši sezonui. Nėra taip, kaip žaidybinių sporto šakų komandose. Būna komandos stovyklos, tačiau jose nieko per daug nepakeisi. Jų metu mes labiau susipažįstame vienas su kitu, o fizinio pasirengimo pagrindai jau turi būti padėti asmeninėse treniruotėse.

- Ar jau yra numatytos tau pareigos ir užduotys „Discovery Channel“ ekipoje?

- Komandoje nėra sprinterio, galinčio turėti jėgų finišui, todėl ir pakvietė mane. Taip pat klubas daug iš manęs tikisi vienadienėse lenktynėse. Suprantu, kad kai kuriose lenktynėse teks padėti komandos draugams.

Pasirengimas sezonui

- O kaip sezonui rengiasi Tomas Vaitkus?

- Pavyzdžiui, po šio sezono grįžau į namus, į Klaipėdą, paūžiau (šypsosi), pailsėjau ir nuo lapkričio mėnesio kartu su klaipėdiečiais pradėjau ruoštis naujoms varžyboms. Stovyklavau Klaipėdoje ir nuo lapkričio pabaigos kartu su jais atvykau į stovyklą Ispanijoje. Čia su klaipėdiečiais (kartu yra Linas Balčiūnas) gyvenu ir treniruojuosi.

- Ar šios stovyklos tau pakanka, kad vėliau galėtum rungtyniauti tarp profesionalų?

- Patikėkite, šioje stovykloje, kuriai vadovauja mano tėtis ir Artūras Trumpauskas, yra tokie krūviai, kurių užtenka profesionaliems dviratininkams.

Yra malonių akimirkų

- Kas tau labiausiai patinka dviračių lenktynėse?

- Stovėti ant prizininkų pakylos ir kai panelės bučiuoja į žandus bei gali laistytis šampanu. Tada pamiršti visus treniruočių vargus. Taip pat malonu yra, kai jautiesi padėjęs komandos draugams laimėti.

- Ar dviračių sporte yra didelė taktinė kova, ar tiesiog laimi tas, kas geriau fiziškai pasirengęs?

- Taktinės kovos - daug. Gali būti, kad komanda yra visa galva stipresnė, tačiau gali pralaimėti vien dėl to, kad treneris numatė blogą taktiką.

- Ar daug tavo karjeroje lenktynių, kurių nebaigei?

- Buvo nemažai. Būna, kad atlieki savo darbą, ir važiuoti iki finišo nebėra prasmės. Kitą kartą tenka pasitraukti dėl griūties, dėl blogos savijautos.

- Ar būdavo apmaudu dėl nebaigtų lenktynių?

- Kaip šiandien prisimenu 2004-ųjų „Giro d‘Italia“ lenktynes, kai man gerai sekėsi – buvau antras etape, o turėjau pasitraukti iš lenktynių, nes reikėjo išvykti padėti Lietuvos rinktinei patekti į Atėnų olimpines žaidynes. Nors aukojausi dėl Lietuvos, tačiau niekas to neįvertino, tik komandos draugai.

Netvarka

- Ką gali pasakyti apie šiandien susidariusią situaciją Lietuvos dviračių sporte?

- Netvarka. Šiuo metu stipriausi Lietuvos dviratininkai yra nustumti į šoną. Toks jausmas, jog Lietuvos dviračių sporto federacijai, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir sporto departamentui nerūpi, ar šalis turės komandą Pekino olimpinėse žaidynėse, ar ne.

- Kaip žadi praleisti žiemą, ar tave sutiksime Klaipėdoje?

- Žiemą praleisiu šiltai. Visą laiką – iki vasario - būsiu Ispanijoje su Klaipėdos komanda. Gruodį ir sausį išvyksiu į „Discovery Channel“ komandos rengiamas stovyklas. Į Klaipėdą atvyksiu, ko gero, tik vasaros vidury arba po sezono.

Lietuvoje nevažiuos

- Gal teks dalyvauti lenktynėse arti Lietuvos?

- Gali būti, kad „Discovery Channel“ dalyvaus lenktynėse Estijoje. Ir tikrai - mano komanda rungtyniaus Lenkijoje vyksiančiose daugiadienėse „Pro Tour“ lenktynėse.

Gaila, kad Lietuvoje nėra iniciatyvių žmonių, galinčių surengti panašaus lygio profesionalių komandų varžybas. Lietuvos dviračių sporto federacija nesugeba surengti net Lietuvos pirmenybių pagal nuostatus. Ir visą laiką rengia varžybas atokiose vietose, kur dviratininkų nelabai kas ir mato. Tai irgi akivaizdus darbo tingumo požymis.

- Gal ir naujais metais mes sulauksime gražių pergalių, kaip šiais „Giro d‘Italia“ lenktynėse?

- Tikuosi, kad naująjį sezoną pergalių bus dar daugiau. Svarbiausia išvengti traumų, ligų ir nepatyrusių vairuotojų (juokiasi).