Trys Lietuvos pilotai pakilo į istorinį skrydį sklandytuvais per Europą

Jų laukia 4000 km. atstumas iki Atlanto vandenyno, kurį pilotai planuoja įveikti per 10 skridimo dienų. Pilotai planuoja skristi maršrutu: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Prancūzija – Ispanija – Portugalija.

Skrydžio startą temdė lietus

Pirmas skrydžio sustojimas – už 400 km. nuo Paluknio aerodromo esantis centrinės Lenkijos miestas Plockas. Komandos kapitonas Algirdas Šimoliūnas prieš skrydį sakė, kad jaučia nerimą ir jaudulį, kaip viskas klostysis. „Neramu, ar viskas pasiseks, kokie bus orai. Yra labai daug faktorių, kurie gali nulemti, kuria linkme skrydis pasisuks“, – sakė jis.

Sklandytojas S. Uždavinys prieš skrydį taip pat nerimavo, ar pavyks pakilti apskritai, o jei pakils, kiek toli nuskris, nes pirmoji skrydžio diena nuo pat ryto nedžiugino. Ryte lijo ir saulė pradėjo šildyti tik apie 12 val. Startas skrydžiui buvo duotas 14 val. Lietuvos laiku.

Sklandymas yra nuo oro sąlygų labai priklausomas sportas. Sklandytuvas skrenda į viršų keliamas šiltų oro srovių, dar vadinamų termikais. Jie susidaro saulei nevienodai įšildžius žemės paviršių. Virš žemės paviršiaus esantis oras sušyla ir juda aukštyn, taip į viršų keldamas ir sklandytuvą, kuris esant geroms oro sąlygoms gali nusklęsti ir 1000 km. Vidutinis sklandytuvo greitis siekia 90-130 km/h, o esant tinkamoms sklandymui oro sąlygoms patyręs pilotas tiek kalnuose, tiek lygumose gali pasiekti įspūdingus maršruto vidutinius greičius artimus 200 km/h.

Neradęs šiltos oro srovės pilotas turi leistis į artimiausią aerodromą arba, jei aerodromas yra per toli, į „aikštelę“ – tinkamą pievą ar lauką. Kartais nuspręsti, kur leistis pilotas turi vos 5 minutes.

Pilotai skrenda skirtingais sklandytuvais

Trys pilotai per Europą skris skirtingų klasių ir gamintojų sklandytuvais. Anot komandos kapitono A. Šimoliūno, tai neturėtų jiems trukdyti kartu skrist, bet ar bus lengva ir su kokiais iššūkiais komanda susidurs, paaiškės per pirmas skrydžio dienas.

„Aš tikiuosi, kad mums gerai seksis skristi trise. Jau trise esame perskridę Baltijos šalis ir nuskridę iki Ukrainos. Tad jau žinome, kad bus taip, kad reikės palaukti vienas kito, pasiderinti, neskubėti, pagalvoti. Lėkimas į priekį daug naudos neduoda skrendant trise, bet svarbu ir neatsilikti“, – sakė A. Šimoliūnas.

Jis į Portugaliją skris lietuvių gamintojų sklandytuvu LAK17a, kurio sparnų ilgis yra 18 m. Sklandytuvas yra 1998 m. gamybos. Anot piloto, šio sklandytuvo privalumas – dėl ilgų sparnų šis sklandytuvas sklendžia gerai sudėtingomis oro sąlygomis.

Pilotas I. Bitinaitis Europą sieks perkristi sklandytuvu LS8, pagamintu Vokietijoje 1991 m. Tai yra standartinės klasės sklandytuvas, kurio sparnų ilgis 15 m., be užsparnių.

S. Uždavinys skrydžiui pasirinko ASW20 sklandytuvą, pagamintą 1980 n. Vokietijoje. Sklandytuvas priklauso klubinei sklandytuvų klasei, kurio sparnų ilgis 15 m., maksimalus jo greitis 250 km/val. Pilotas sako, kad tai labai populiarus sklandytuvas Lietuvoje dėl savo gero kainos ir kokybės santykio.

Kaip kokioj žvejyboj – trise lengviau

Danguje pilotai bendrauja radijo ryšio pagalba. Jie nuolat gali palaikyti pokalbį, diskutuoti, tartis, o tai ir yra didžiausias privalumas skrendant trise. A. Šimoliūnas sako, kad trise yra lengviau ieškoti terminkų, pavyzdžiui didelį debesį pilotai gali išbandyti iš skirtingų pusių ir sekti paskui tą pilotą, kuriam pavyko pagauti termiką. „Kaip kokioj žvejyboj – trise lengviau. “, – su šypsena veide sakė komandos kapitonas.

Tiesa, iššūkių gali kilti priimant bendrą sprendimą. „Komandoje labai svarbu prisitaikyti ir ne visada visiems gali patikti bendrai priimami sprendimai. Taktiniuose sprendimuose visi turime įtaką, tokiu atveju svarbu, kiek pilotas savo nuomonę gali argumentuoti, o kas liečia strateginius klausimus, pavyzdžiui, kuriame aerodrome leistis, dažniausiai paskutinį žodį tariu aš, nes esu komandos kapitonas“, – kalbėjo A. Šimoliūnas.

Pilotus skrydžio metu lydi antžeminė komanda

Skrydžio komanda – tai ne tik pilotai, kurie pasiryžę Europą perskristi trimis sklandytuvais be motoro, bet ir antžeminė komanda, kuri tą patį atstumą keliaus 2 „Renault Austral“ ir 1 „Renault Arkana“ automobiliais. Komandą sudarys 8 žmonės: antžeminės komandos vadovė, 3 vairuotojai, operatorius ir už skrydžio komunikaciją atsakingas žmogus.

Antžeminė komanda išlydėjo pilotus į skrydį iš Paluknio aerodromo ir iš karto pajudėjo su trimis automobiliais link Plocko. Komandos laukia 7 valandų kelionė su automobiliais. Jeigu nutiktų taip, kad sklandytojai dėl suprastėjusių oro sąlygų nepasiektų aerodromo ir būtų priversti leistis „aikštelėje“, antžeminės komandos užduotis rasti pilotus ir surinkus sklandytuvus į priekabas, nugabenti juos į artimiausią aerodromą. Nuvykusi į aerodromą antžeminė komanda turi pasirūpinti vakariene, vieta miegojimui ir kitais svarbiais klausimais.

Antžeminės komandos vadovė Ieva Šimoliūnienė prieš kelionę sakė, kad komanda nekantrauja startuoti, jaučiamas džiugus jaudulys. Tiesa, komandos laukia iššūkiai ir vienas jų – susipažinimas tarpusavyje ir sklandaus bendro darbo susiorganizavimas.

„Komandai bus iššūkių, nes ją sudaro žmonės, kurie nedirba kiekvieną dieną kartu. Pirmas kelias dienas vyks komandos narių susipažinimas vienas su kitu, rutinos įsivedimas ir įsivažiavimas į ją. Tikrai tikiu, kad viskas mums pavyks puikiai ir būsime stipri komanda“, – sakė I. Šimoliūnienė.

I. Šimoliūnienė  ir A. Šimoliūnienė užmezgė ryšį su 40 aerodromų skirtingose Europos valstybėse, kur pilotai galės leistis kelionėje per Europą. Anot Ievos, Europos sklandytojai Lietuvos pilotų laukia su nekantrumu ir smalsumu.

Kuriuos aerodromus komanda aplankys, spręs kelionės metu, nes viskas skrydyje priklauso nuo oro sąlygų.

Sklandytojų kelionę per Europą kviečiame sekti: „Laikas kilt“ projekto socialiniuose tinkluose.