K.Kemzūros darbas Lietuvos ryte susiklostė ne taip, kaip laukta
Trenerio Kęstučio Kemzūros karjera Vilniaus Lietuvos ryto komandoje baigėsi.
Klubo vadovai nutarė nepratęsti sutarties su 34 metų kauniečiu, ekipoje dirbusiu nuo 2002-ųjų metų. Iš pradžių K.Kemzūra Lietuvos ryte dirbo Jono Kazlausko asistentu, o kai šių metų sausį pastarasis atsistatydino, perėmė iš jo vyriausiojo trenerio pareigas.
Lietuvos ryto klubo vadovų akiratyje atsidūrė Kėdainių Nevėžio vyriausiasis treneris Rūtenis Paulauskas.
Prisiima dalį kaltės
- Ar žinia apie tai, kad Vilniaus klubo vadovai nepratęs su Jumis sutarties, buvo netikėta? -
Kauno diena paklausė K.Kemzūros.
- Jaučiau, kad toks sprendimas, ko gero, bus priimtas.
- Prisiimate kaltę dėl neįvykdytų tikslų, o galbūt esate linkęs ja su kuo nors pasidalyti?
- Manau, yra tam tikra dalis ir mano kaltės, tačiau iš tiesų ją turėčiau prisiimti ne tik aš. Vyriausiuoju treneriu dirbti pradėjau sezono viduryje, kažką keisti jau nebuvo laiko.
Manau, jog siekiant aukščiausių tikslų buvo per daug jaunų žaidėjų surinkta į vieną komandą. Sprendimą atsisakyti patyrusių užsieniečių priėmėme pasitarę kartu su klubo vadovais, kai išsiaiškinome, ko mes norime.
Pakeisti J.Kazlauską nebuvo lengva
- Ar jau analizavote savo mintyse, kas nepavyko dirbant Lietuvos ryte?
- Ne visas savo mintis ir idėjas sugebėjau įgyvendinti. Konkrečiau nenorėčiau jų įvardyti, tegul jos lieka manyje. Nebuvo lengva dirbti. Pirmą kartą tapau vyriausiuoju treneriu, pats turėjau priimti sprendimus, galbūt jie ne visada buvo teisingi. Neatmetu to ir nesakau, kad neklydau. Tačiau mintys, kurias norėjau įdiegti, buvo teisingos, bet ne viskam užteko laiko. Neužteko jo ir stengiantis įtikinti žaidėjus, kad tai - geros mintys. Manau, ne visi žaidėjai šimtu procentu tikėjo tuo, ką aš sakau.
- Norite pasakyti, kad Jums trūko autoriteto krepšininkų akyse?
- Turbūt jie dvejojo. Vyrams neturiu jokių priekaištų dėl jų pastangų, po paskutinių rungtynių jiems už tai dėkojau. Niekas tiesiogiai man apie tai neužsiminė, bet, manau, jiems giliai širdyje tokia mintis kirbėjo. Juk prieš mane dirbo toks autoritetas kaip Jonas Kazlauskas, pakeisti jį niekam nebūtų lengva. O aš iki šiol buvau dirbęs ne vyriausiuoju treneriu, bet asistentu. Vėlgi reikėjo laiko, kad žaidėjams tokių dvejonių neliktų ir visos mintys, kaip sakoma, taptų kūnu.
Komandai pritrūko laiko
- Krepšinio specialistai tvirtino, kad šįmet Lietuvos rytas neturi jokių galimybių įveikti Žalgirio. Ar jaunimui nebuvo užkrauta pernelyg didelė atsakomybė, reikalaujant iš jų padaryti tai, ko yra nepajėgūs?
- Galima būtų ir taip sakyti. Antra vertus, kelti aukščiausius tikslus nėra blogai. Tačiau šiai komandai reikia laiko, žaidėjams - daug ir sunkiai dirbti. Nėra lengva suformuoti komandą ir priversti ją iškart žaisti bei siekti aukščiausių rezultatų. Viskam reikia laiko.
- Vis dėlto Jūsų auklėtinių žaidimas LKL čempionate, atmetus finalo seriją, nebuvo prastas.
- Sutinku. Visą laiką ėjome į priekį. Skirtingai nei ankstesniais sezonais, nekalbant apie Žalgirį, nepralaimėjome Šiauliams nei kuriai kitai komandai, išskyrus nesusipratimą su Klaipėdos Neptūnu sezono pradžioje. Tačiau suprantu ir klubo vadovus, kurie skiria pinigus ne tam, kad užimtume antrąją vietą. Tad jų valia keisti trenerius.
- Ar jau galvojate, kur dirbsite kitą sezoną?
- Žinau tik tai, kad dirbsiu šį darbą, kurį labai mėgstu. Mano karjera dar tik prasideda, o kaip viskas pasisuks, bus matyti. Šiuo metu noriu pailsėti ir pasidžiaugti savo šeima, nes sezono metu mažai matydavomės - ji gyveno Kaune, aš - Vilniuje. Net ne visada savaitgaliais pavykdavo pasimatyti.
Naujausi komentarai