Po dailiojo čiuožimo čempionato – rietenos: vienai sporto šakai pusė biudžeto, kitoms – nulis?

Nuo Kaune vykusio dailiojo čiuožimo čempionato praėjo jau du mėnesiai. Bronzos medaliu pasibaigusias pirmenybes tą kartą puikiai įvertino ir Lietuvos federacijos čiuožimo prezidentas. Spaudos konferencijoje tą pakartojo kelis kartus.

„Labai dėkoju puikiai dvylikos žmonių komandai, kuri padarė neįtikėtiną darbą be valstybės paramos. Dar kartą akcentuoju – be valstybės paramos. Mes džiaugiamės, visi dirbo puikiai, idealiai. prieš porą dienų man pasakė gerą frazę: jums pavyko padaryti šį čempionatą idealiai, nes jūs nepavogėt nei cento“, – teigė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis. 

Nors tą kartą V. Jasutis aiškino, kad čempionatas buvo puikiai suorganizuotas ir be Vyriausybės indėlio, praėjus daugiau nei mėnesiui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vis dėlto, skyrė pinigų jau įvykusiam renginiui.

„Mes tą konkursą paskelbėme sausio ketvirtą dieną, tai dar nebuvo to renginio. Žinojom, kad jis vyks. Tai jis, pavadinkime, įvyko konkurso eigoje“, – sakė Nacionalinės sporto agentūros atstovas Marius Žiūkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdžios pinigus skirstanti Nacionalinė sporto agentūra šiems metams iš viso padalijo 1 mln. eurų, kurie skirti aukšto meistriškumo sporto varžyboms organizuoti. Kone pusė šios sumos atiteko jau praėjusiam Europos dailiojo čiuožimo čempionatui. 

„Renginys jau įvykęs. Ir, kiek žinom iš viešos erdvės, – rezultatai puikūs. Tai kyla klausimas, jeigu puikūs rezultatai, kam reikalingos lėšos. Nes šitos lėšos skirtos ne federacijai, ne reikmėms. Jos skirtos konkrečiai renginio išlaidų apmokėjimui, – kalbėjo Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktorius Edis Urbanavičius.

„Kadangi čempionatas jau įvykęs, tai mums buvo lengviau įvertinti realias išlaidas“, –  sakė M. Žiūkas.

Lietuvos teniso sąjunga, kuri organizuoja tarptautinį moterų turnyrą su vienuolika rinktinių iš Afrikos ir Europos žemynų, taip pat teikė paraišką gauti valstybinių pinigų, deja, iš valdžios jie gaus lygiai nulį.

„Kalbant apie valstybinį finansavimą, tai kaip žinia, mes jo negavome, nes nebuvome įvertinti taip aukštai, kaip kiti pareiškėjai“, – pasakojo Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas. 

Šiemet pinigų, skirtų varžyboms organizuoti, iš valdžios prašė daugiau nei 30 sporto federacijų, tačiau milijonas eurų padalintas tik penkioms.

LNK stop kadras

„Nejaugi tarp tų 30 nebuvo aukštesnio rango varžybų, o, žinau, kad tikrai buvo, kurios pretendavo, tai tada klausimas, kokie prioritetai?“ – svarstė E. Urbanavičius.

Pagal tvarką, kiekviena organizacija gali teikti tik vieną prašymą finansavimo gavimui, tačiau, kol vienos sporto šakos iš valdžios nieko negavo, šiuolaikinė penkiakovė su valstybės pinigais šiemet rengs net du čempionatus.

„Paraiškas teikė Lietuvos studentų sporto asociacija. Ji nori surengti pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą. Taip pat teikė ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija, kuri organizuos pasaulio jaunimo čempionatą“, – aiškino M. Žiūkas

„Neišeina suprasti, kodėl vieniems skiriami vieni balai? Kodėl vienas sportas nusineša pusę bendro biudžeto? Arba kodėl kitas sportas finansuojamas per dvi paraiškas?“ – mąstė R. Grušas.

Pinigų varžyboms organizuoti šiemet taip pat gavo ir plaukimo, ir ledo ritulio federacijos.