Lietuvos lengvosios atletikos federacija siekia atsisakyti Olimpinio sporto centro paslaugų ir savarankiškai tvarkyti jai skiriamas valstybės biudžeto lėšas
Iki Atėnų vasaros olimpinių žaidynių likus daugiau nei metams, Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) oficialiai pareiškė pageidaujanti atsisakyti Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) paslaugų ir savarankiškai tvarkyti savo atletų rengimąsi svarbiausioms varžyboms.
LLAF vadovų teigimu, pajėgiausių ir perspektyviausių lengvaatlečių finansavimas per LOSC yra neoptimalus, neefektyvus ir biurokratizuotas.
LOSC pareigūnai tvirtina, kad skyrybos būtų pražūtingos pirmiausiai LLAF, nes federacija viena nesugebėtų aprėpti visų profesionalaus ir masinio sporto reikalų.
Olimpiečių - daugiau, pinigų - mažiau
Šiemet į Lietuvos olimpinę rinktinę yra įtraukti 15 lengvaatlečių. Praėjusią savaitę LLAF ir LOSC atstovai aptarė jų finansavimą 2003-iaisiais - paskutiniais priešolimpiniais metais.
LLAF generalinio sekretoriaus Eugenijaus Buroko duomenimis, minimali suma, kuri leistų atletams be didesnių problemų pasirengti pagrindiniams metų startams, yra 720 tūkstančių litų. Tuo tarpu LOSC mano, jog lengvaatlečių reikmėms turėtų pakakti 440 tūkstančių litų. LLAF tai netenkina.
Palyginkime: 1999-aisiais, iki Sidnėjaus olimpiados likus metams, nacionalinėje rinktinėje buvo 9 lengvaatlečiai, vienam sportininkui tuomet buvo skirta 103133 litai, o dabar - 15 atletų, tačiau finansavimo vidurkis sumažėjo beveik pustrečio karto - iki 29333 litų.
Kaip čia išeina? Sportininkų, kurie verti olimpinės rinktinės, mūsų treneriai parengė daugiau, tačiau galima pamanyti, kad jie padarė žalos, jei šitiek nurėžta pinigų.
Anksčiau, skirstant valstybės biudžeto lėšas sportui, sakydavo: jūs, lengvaatlečiai, turite tik Romą Ubartą, daugiau - nieko. Dabar teigiama: yra tik Virgilijus Alekna ir Austra Skujytė.
Kai paaiškiname, jog greta lyderių auga dar bent dvi dešimtys perspektyvių merginų ir vaikinų, tačiau į juos reikia investuoti, kaip kad anksčiau į Virgilijų ar Austrą, pokalbio tema pasikeičia kita linkme: jaunimas - savo ruožtu, dabar svarbiausia - medaliai, o juos į Lietuvą gali parvežti tik Alekna ir Skujytė.
O mūsų federacijai svarbu ir tai, kas ateityje pakeis olimpinį disko metimo čempioną. Jei pasikliausime vien šia diena, neišvengsime žlugimo. Lietuvos lengvosios atletikos istorija mena labai karčių tokio toliaregiškumo pavyzdžių, - sakė Kauno dienai E.Burokas.
Gerą darbą vainikuoja medaliai
LOSC generalinis direktorius Arvydas Gražiūnas teigia, jog finansavimo prerogatyva - sportininkai, iš kurių tikimasi aukščiausių rezultatų.
Sudarant šių metų olimpinę rinktinę laikytasi nuostatos, kad į ją pretenduojantys sportininkai būtų pasiekę praėjusį sezoną planuotus rezultatus. Iš lengvaatlečių tai padarė Virgilijus Alekna ir Austra Skujytė, sėkmingai pasirodę Europos čempionate Miunchene, todėl jiems šiemet skirta 20 procentų daugiau pinigų.
Kitiems, deja, per metus galime skirti tik po 8000 litų, nors, mano nuomone, nė vieno atleto nenuskriaudėme, o LLAF gavo daugiau pinigų, nei jai priklausytų pagal visoms sporto federacijoms galiojančią reitingavimo sistemą.
Iš tikrųjų olimpiečiams reikia didesnių asignavimų. Vis dėlto esmė - medaliai. Jei jų nebus, vadinasi, prastai dirba ir Tautinis olimpinis komitetas, ir Olimpinis sporto centras bei federacijos.
Todėl padidintas lėšas nukreipiame potencialiems prizininkams - tokiems kaip, pavyzdžiui, šaulei Dainai Gudzinevičiūtei, irkluotojams Alvydui Duonėlai ir Egidijui Balčiūnui, Birutei Šakickienei ir Kristinai Poplavskajai, šiuolaikinės penkiakovės meistrams Andrejui Zadneprovskiui ir Edvinui Krungolcui.
Antra vertus, Lietuva - ne iš turtingųjų. Ji negali lygintis su Prancūzija, kur, tarkime, vien vyrų dviračių treko rinktinės biudžete yra 5 milijonai dolerių, - dalijosi mintimis A.Gražiūnas.
Kolegas išskyrė juoda katė
Olimpinių pinigų dalybos - tik vienas iš pretekstų, skatinančių LLAF atsiskirti nuo LOSC.
LLAF vadovai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje lengvajai atletikai atstovauja tik šios sporto šakos federacija, tačiau lengvaatlečiams skirtais pinigais disponuoja kelios institucijos. Pasak LLAF prezidento Eimanto Skrabulio, federacija nori pati tvarkyti savo ūkį.
Su KKSD vadovu Vytu Nėniumi susitarėme, kad jis sudarys galimybę mums atsiskirti nuo LOSC. Tam reikia galiojančioje mūsų sutartyje su Kūno kultūros ir sporto departamentu pakeisti vieną punktą - pinigus turime gauti ne per LOSC. Bet vėl mums pasiūlė pasirašyti sutartį su LOSC. Vadinasi, dar kartą - tie patys trukdžiai.
Mums nepatinka, kad Olimpiniame sporto centre mūsų sportininkai vaikomi, jiems nuolat meluojama. Nepatinka, kad LOSC kiršina sportininkus su treneriais, trenerius - su federacija, - viename interviu sakė E.Skrabulis.
Anot LLAF prezidento, LOSC lengvaatlečių reikalais domisi Antanas Baužys, buvęs LLAF generalinis sekretorius, tačiau, pasak E.Skrabulio, tokiems žmonėms reikėtų daugiau kalbėtis su teisėsaugos organais, o ne su sportininkais.
Kauno dienos žiniomis, LLAF ir A.Baužį juoda katė perskyrė tada, kai buvęs generalinis sekretorius ne atsistatydino iš pareigų, bet buvo iš jų atleistas, o lengvosios atletikos bendruomenė gerai žino, kodėl taip įvyko.
LOSC valdo ir kontroliuoja
E.Burokas priduria: Idėja įkurti LOSC - nebloga, tačiau dabar ši struktūra tapo lėšų skirstymo sporto federacijoms tarpininke, net tam tikra valdytoja, auditore ir kontroliere. Argi galėtume išsiversti be jos? Galėtume. Patys valdydami savo biudžetą, jį naudotume efektyviau ir operatyviau, nes geriausiai žinome - kam, kiek ir kada reikia.
Antai tik vasario 17-ąją su LOSC aptarėme šių metų finansavimą, nors kai kuriems mūsų sportininkams, pavyzdžiui, ėjikams, pinigų reikėjo gerokai anksčiau, metų pradžioje, nes jie turėjo išvykti treniruotis į užsienį. Kol per LOSC jiems ateis pasirengimui skirtos lėšos, atletai jau privalės startuoti varžybose ir vykdyti olimpinius normatyvus.
Paradoksalu, bet atvirkštinį procesą LOSC tvarko be priekaištų: paaiškėjus, kad sportininkas dėl prastų rezultatų neteko stipendijos, ji nubraukiama tą pačią dieną. Prireikus atnaujinti finansavimą, turime įrodinėti, jog jis būtinas, po to prasideda ilgi svarstymai ir derinimai...
Beje, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pinigus, skirtus lengvaatlečių mokomajam sportiniam darbui, perveda tiesiai į LLAF sąskaitą.
Formalumai vilkina laiką
LOSC yra Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) įstaiga, kuriai patikėta įgyvendinti vieną svarbiausių šalies sporto programų - rengti olimpinės rinktinės narius ir jos kandidatus olimpinėms žaidynėms.
Tam skiriami valstybės biudžeto pinigai. Darbą atlieka LOSC samdomi treneriai ir medikai. LOSC pareiga - užtikrinti, kad didelio meistriškumo sportininkai, būsimieji olimpiečiai, turėtų optimalias sąlygas treniruotis šalyje ir užsienyje, dalyvautų varžybose visus metus, būtų aprūpinti kokybiška sportine avalyne ir inventoriumi.
LOSC taip pat turi sumokėti atletams atlyginimą ir maitinimosi, gyvenimo bei komandiruočių išlaidas, organizuoti reabilitaciją po treniruočių ir varžybų, teikti metodinę, mokslinę ir medicininę pagalbą.
LOSC būstinė yra Vilniuje, filialas - Kaune.
Sporto federacijos mums turi priekaištų dėl finansavimo, tačiau reikia turėti galvoje bendrą šalies ūkio situaciją.
Skeptiškai vertinu lengvaatlečių norą atsiskirti nuo Olimpinio sporto centro. Abejoju, ar lengvosios atletikos federacija vien savo jėgomis ir lėšomis sugebės viską aprėpti - profesionalųjį ir masinį sportą, mokslą bei specialistų švietimą ir jų kvalifikacijos kėlimą, medicininę sportininkų priežiūrą, - mano LOSC generalinis direktorius A.Gražiūnas.
E.Burokas įsitikinęs, jog A.Gražiūnas būgštauja be reikalo.
Tai, ko reikės - mokslininkų, medikų pagalbos, - gausime pasirašę bendradarbiavimo sutartis, ir tai bus labai aiškiai apibrėžti dalykai, o ne parama apskritai, kai ketverius metus moki už konsultacijas, nors jų tiek nereikia.
Beje, dešimt iš penkiolikos lengvaatlečių, olimpinės rinktinės narių, susiję su Lietuvos kūno kultūros akademija. O joje yra Lengvosios atletikos katedra, kuriai vadovauja Aleksas Stanislovaitis - LLAF trenerių tarybos pirmininkas, patyręs teoretikas ir praktikas. Kaune taip pat dirba Dalius Barkauskas - Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas.
Šiuo metu formalumai verčia su šiais specialistais bendrauti per Vilnių. Prarandame daug brangaus laiko, - sakė LLAF generalinis sekretorius.
Naujausi komentarai