Bronzą atėmė iš čekės

Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) gavo oficialų Europos lengvosios atletikos asociacijos „European Athletics“ pranešimą, kad B. Virbalytei-Dimšienei bus išsiųstas 2018 m. Europos čempionato bronzos medalis.

Prieš septynerius metus Berlyne lietuvė 20 km sportinio ėjimo varžybas užbaigė užėmusi ketvirtą vietą, tačiau, dėl dopingo diskvalifikavus bronzą pelniusią čekę Anežką Drahotovą, prizininkių rikiuotė pasikeitė:  italė Antonella Palmisano ir B. Virbalytė-Dimšienė pakilo po laiptelį aukščiau, o Živilė Vaiciukevičiūtė – iš penktos vietos į ketvirtąją.

2018-aisiais Europos čempione tapo ispanė Maria Perez.

A. Drahotova buvo diskvalifikuota Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimu, jos Europos čempionato rezultatas nebegalioja. Čekės dopingo byla buvo išnagrinėta tik šiemet gegužę, bet formalumų tvarkymo procesas užtruko, kol galiausiai visi dokumentai atsidūrė ant „European Athletics“ stalo.

Pasveikino: 2017-aisiais M. Mizgaičiui olimpinį 2008-ųjų sidabro medalį įteikė tuo metu TOK vadovavęs Th. Bachas. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Ilgai lauktas laiškas

„Man paskambino LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis ir pranešė apie „European Athletics“ laišką. Ta diena buvo permaininga, nes pirmiausia sužinojau apie naikinamą Nacionalinę sporto agentūrą, kurioje dirbu. Susipažinusi su „European Athletics“ raštu įsitikinau, kad tai būtent tas, kurio ilgai laukėme“, – pasakojo B. Virbalytė-Dimšienė.

Prieš metus sportininkės profesionalės karjerą užbaigusi lengvaatletė yra dalyvavusi trejose olimpinėse žaidynėse (2012 m. Londone, 2016 m. Rio de Žaneire ir 2021 m. Tokijuje), daugiau nei 30 kartų tapo Lietuvos čempione.

Brigita pasiekė Lietuvos rekordus 3 000 m, 5 000 m, 10 km, 20 km sportinio ėjimo rungtyse, atstovavo šaliai šešiuose pasaulio ir keturiuose Europos čempionatuose, 2017 m. su Lietuvos komanda iškovojo Europos sportinio ėjimo taurės varžybų bronzą.

Medaliai – tarsi įrodymas, kad priklausai sporto elitui.

Ypatingas apdovanojimas

„Jaučiau kartėlį, kad pasaulio ir Europos čempionatuose nesu iškovojusi medalio. Visuomenė labiau mato tuos sportininkus, kurie turi medalių. Tai tarsi įrodymas, kad priklausai elitui. Dabar net sunku įsivaizduoti, kokius kelius tuo metu būtų atvėręs Europos čempionato medalis“, – svarstė B. Virbalytė-Dimšienė.

Anot sportininkės, jos trofėjų kambaryje, kuris pilnutėlis apdovanojimų, vieta naujam medaliui dar neparuošta, tačiau ji bus garbinga.

„Pirmiausia norėsiu pasidžiaugti su tais žmonėmis, kuriems svarbu, kad medalis grįžta man. Šis apdovanojimas ypatingas, nes įprasmina mano karjerą. Netgi buvo minčių nuvykti į Berlyną ir taip pažymėti medalio grąžinimą, bet atsisakiau šio plano, o išsitęsęs procesas prislopino džiugią emociją“, – atskleidė iš Alytaus kilusi atletė.

Karjera: A. Skujytė olimpinės 2012-ųjų bronzos sulaukė 2018-aisiais. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Laukė šešerius metus

B. Virbalytė-Dimšienė – ne vienintelė Lietuvos olimpietė, dėl nesąžiningų varžovių kaltės dalyvavusi sportinių trofėjų rokiruotėje.

2012 m. Londono olimpiados septynkovės varžybas Austra Skujytė užbaigė užėmusi penktą vietą. Pergalę šventė britė Jessica Ennis, vicečempione tapo vokietė Lilli Schwarzkopf.

Tačiau 2013-aisiais dėl draudžiamų preparatų vartojimo diskvalifikuota ukrainietė Liudmila Josipenko (buvo ketvirta), o 2016 m. – rusė Tatjana Černova (buvo trečia).

A. Skujytei olimpinė bronza įteikta po šešerių metų – 2018-aisiais.

„Ar nejaučiu nuoskaudos, kad tada nelipau ant prizininkių pakylos? Nebežiūriu atgal, tai jau praeitis – kaip buvo, taip. Smagu, kad tiesa išlenda į paviršių“, – yra sakiusi daugiakovininkė, 2004 m. Atėnuose iškovojusi olimpinį sidabrą.

Pavogtas finalas

Mindaugas Mizgaitis, 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojęs graikų-romėnų imtynių bronzos medalį, po devynerių metų pakeitė jį sidabriniu.

Kinijos sostinėje lietuvis pralaimėjo svorio kategorijos iki 120 kg ketvirtfinalio dvikovą Rusijos atstovui Chasanui Barojevui, bet per paguodos varžybas įveikė iranietį Masoudą Hashemzadehą, prancūzą Yannicką Szczepaniaką ir užėmė trečią vietą. Ch. Barojevas finale nusileido kubiečiui Mijainui Lopezui.

Iš manęs pavogė finalą. Vienintelė paguoda – diskvalifikuoti nesąžiningi varžovai.

2016-aisiais Ch. Barojevas buvo diskvalifikuotas už anabolinių steroidų vartojimą. Iš Tadžikistano kilusio kovotojo sidabro medalis teko M. Mizgaičiui, o mūsiškio bronza – Y. Szczepaniakui.

„Pekine iš manęs buvo pavogtas finalas. Sidabras geriau nei bronza, bet ne taip gerai, kaip auksas. Vienintelė paguoda – diskvalifikuoti nesąžiningi varžovai“, – pabrėžė M. Mizgaitis, 2017-aisiais baigęs aktyviai sportuoti.

Grąžino auksą ir sidabrą

Kitaip susiklostė lengvaatletės Živilės Balčiūnaitės ir irkluotojo Jevgenijaus Šuklino karjeros.

Dviejų olimpinių žaidynių dalyvė Ž. Balčiūnaitė buvo iškovojusi 2010 m. Europos lengvosios atletikos čempionato maratono aukso medalį, tačiau vėliau teko jį grąžinti. Priežastis – dopingo skandalas: 2011-aisiais stajerė buvo diskvalifikuota dvejiems metams.

Be to, 2016-aisiais bėgikė dar kartą įkliuvo dėl dopingo, sankcija – dar griežtesnė: diskvalifikacija aštuoneriems metams.

2012 m. Londono žaidynėse J. Šuklinas kanojų 200 m finale pralaimėjo tik ukrainiečiui Jurijui Čebanui.

Vis dėlto 2019-ųjų birželį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) drausmės komisijos raštą, kad J. Šuklinas, pažeidęs Antidopingo kodekso taisykles (visaginiečio organizme buvo aptikta draudžiamo preparato dehidrochlormetiltestosterono), diskvalifikuojamas ir netenka olimpinio sidabro medalio.

2019-ųjų rudenį J. Šuklinas grąžino olimpinį trofėjų, kuris buvo perduotas rusui Ivanui Štiliui, o bronza džiaugėsi ispanas Alfonsas Benavidesas.

„Niekas nebandė manęs palaikyti. Net ir tie, kurie būdavo šalia ir deklaruodavo, kad mano rezultatai yra ir jų. Visi nuo manęs nusisuko. Tačiau gyvenimas nesustojo“, – teigė J. Šuklinas, iš didžiojo sporto pasukęs ne vien į politiką, bet ir į verslą.