Sportininkams kuriozinių situacijų netrūksta

Lietuvoje ir užsienio šalyse rungtyniaujantys sportininkai tiek varžybose, tiek pakeliui į jas patiria pačių netikėčiausių ir kurioziškiausių situacijų.

Įdomu, kokių nepamirštamų ir linksmų akimirkų yra patyrę mūsų miesto atletai?

„Neptūno“ krepšininkas Aidas Viskontas prisiminė situaciją kai vos neaptalžė teisėjo.

„Prieš kelerius metus, kai žaisdavau tarpmokykliniuose čempionatuose, tekdavo gauti nesportinių pražangų, tačiau rimtų muštynių kažkaip išvengdavau.

Prisimenu, vieną kartą buvo įvykusi labai kurioziška situacija. Teisėjas į tarpmokyklinį Lietuvos čempionatą atvyko gerokai pavėlavęs ir pamiršo švilpuką, kadangi man kartais mokykloje tekdavo pateisėjauti, paskolinau jam savo. O jis teisėjavo visiškai prastai, įsivaizduokit, mūsų salėje su mano švilpuku švilpia ir skiria man baudas menkiausiose situacijose. Toks pyktis paėmė. Norėjosi teisėjui net paleisti iš kamuolio ir atimti švilpuką, tačiau komandos draugai sulaikė. Bet vis vien buvau pašalintas iš aikštės“.

Sunkiaatletis Artūras Skavičius per klaidą nuskrido ne į tą miestą.

„Įsiminė kuriozinė situacija, kai su treneriu vykome į pasaulio jaunimo čempionatą. Iš Frankfurto skridome į Kiniją. Visuomet varžybų dalyvius organizatoriai su plakatais pasitinka oro uoste, tačiau šįkart atskridę nieko panašaus neišvydome. Iš pradžių nesupratome, kas vyksta, kaip elgtis, kur eiti, ir panašiai. Galiausiai paaiškėjo, kad mes atvykome ne į tą miestą, skyrėsi tik viena miesto pavadinimo raidė. Gerai, kad po dviejų valandų į mums reikiamą vietą skrido kitas lėktuvas. Antraip vargu ar būčiau dalyvavęs pasaulio čempionate“.

Irkluotojas Rokas Malinauskas iškart po varžybų buvo pasiklydęs Bulgarijoje.

„Kartą Bulgarijoje iškart po varžybų su irklu rankose buvau įsėdęs ne į tą autobusą, kuris mane nuvežė visiškai į nežinomą vietą. Buvau sutrikęs, tiesiog nežinojau, ką daryti. Gerai, kad kiek atsitokėjęs, susiradau taksi ir šiaip ne taip parsigavau iki reikiamos vietos. Tiesą pasakius, tuomet buvo užplūdusios ne itin malonios mintys“.

Imtynininkui Sergejui Jerimkevičiui linksmiausia buvo, kai apsiverkė jo varžovas.

„Kartą varžybose kovą pralaimėjau 8:0, tačiau antrajame kėlinuke susiėmiau ir visų nuostabai pergalę išplėšiau rezultatu 10:8. Tada tikrai jaučiausi pakylėtai, tiesiog džiaugiausi, jog nenuleidau rankų, o kovojau iki galo iš paskutiniųjų jėgų. Tiesa, mano priešininkas neišlaikė ir apsiverkęs visų akivaizdoje išėjo“.

Sunkiaatletis Konstantinas Gerasimovas per varžybas išgirdo garsų žiūrovų juoką.

„Kartą varžybose Bulgarijoje prieš keliant štangą užsikalbėjome su treneriu ir į sceną teko pakilti tiesiog bėgte. Žinot, sunkiaatletis po duoto signalo turi vieną minutę laiko pasiruošti. O aš bekalbėdamas su treneriu pažiūrėjau į laiką ir išvydau, kad liko vos 10 sekundžių. Kai bėgau, girdėjosi žiūrovų garsus juokas. Net nežiūrėdamas čiupau štangą ir akimirksniu ją iškėliau. Tada visi nutilo... Dabar prisiminus, veidas nušvinta šypsena“.

Tvirtarankiui Mantui Česnakui šypsnį sukėlė, kai varžovas po pralaimėjimo ėmė trankyti stalą.

„Labiausiai įsiminė pasaulio čempionato dvikova, kai varžiausi su sportininku iš Ukrainos. Jam labai nepatiko, kaip aš paėmiau jo ranką, pradėjo putotis, keiktis, kad jam nepatogu, ir panašiai. Tai jam ir sakau: „Suimk, kaip nori“. Man užvirė kraujas... Ir jį tiesiog akimirksniu įveikiau.

Ukrainietis iš įniršio tiesiog visas išraudo, net pradėjo trankyti stalą. Mano nuomone, jis buvo prisirijęs dopingo“.

Kikboksininką Tadą Jonkų ne juokais išgąsdino į kelią išbėgęs briedis.

„Kartą naktį iš Latvijoje vykusių varžybų važiavome pro mišką. Buvo šlykštus oras – lijo lietus, rūkas. Staiga į kelią išbėgo briedis ir atsitrenkė į mūsų autobusą. Mes atsidūrėme griovyje. Gerai, kad pavyko prisiskambinti Latvijos policijai, kuri mus ir ištraukė iš griovio“.