Iš Rusijos pagaliau ištrūkęs Lietuvos rankininkas: niekam nelinkiu patirti to siaubo

„Vos tik prasidėjus karui iškart nusprendžiau palikti Rusiją ir „Donskyje kazaki“ klubą. Tačiau to buvo neįmanoma padaryti. Ispanijos pilietybę turintis komandos treneris ukrainietis Sergejus Bebeško kartu su keturiais legionieriais iš Baltarusijos automobiliu ryte išvažiavo į Maskvos oro uostą. Man automobilyje neliko vietos, o savo transporto Rusijoje neturėjau. Lėktuvu palikti Taganrogą irgi nebuvo galimybės. Taganroge oro uosto nėra, o artimiausias oro uostas Rostove buvo uždarytas dėl vykstančio karo. Traukiniais ir autobusais pasiekti Maskvą ir iš ten skristi į Lietuvą būtų užtrukę vos ne savaitę. Kartu su klubo vadovais ieškojome įvairių kelionės variantų. Deja, klubas irgi nieko negalėjo padėti. Man buvo šokas, galvojau, kaip čia viskas baigsis“, – pasakojo D. Virbauskas, užstrigęs Taganroge, esančiame keliasdešimt kilometrų nuo Ukrainos sienos ir vos per 100 km nuo Rusijos kariuomenės bombarduojamo Mariupolio.

Lietuvio situaciją supratęs ir geranoriškai stengęsis padėti „Donskyje kazaki“ klubas D. Virbauskui rekomendavo kartu su komanda vykti į Astrachanę. Netoli Kaspijos jūros esančioje Astrachanėje penktadienį vyko Rusijos Superlygos rungtynės. Klubas padėjo surasti bilietus iš Astrachanės iki Maskvos, vėliau iki Karaliaučiaus.

Kadangi klubo vadovai geranoriškai padėjo man grįžti į Lietuvą, sutikau komandai padėti ir aš. Tikrai nepalaikau kariaujančios ir nekaltus žmones žudančios Rusijos ir nesiruošiau žaisti Rusijos čempionate, bet neturėjau kitos išeities.

„Klubas paprašė, kad sužaisčiau rungtynes penktadienį Astrachanėje, nes komandoje nėra pakankamai žaidėjų. Kadangi klubo vadovai geranoriškai padėjo man grįžti į Lietuvą, sutikau komandai padėti ir aš. Tikrai nepalaikau kariaujančios ir nekaltus žmones žudančios Rusijos ir nesiruošiau žaisti Rusijos čempionate, bet neturėjau kitos išeities. Su klubu pasiekėme susitarimą, kad jie padės man kuo greičiau grįžti į Lietuvą iš Astrachanės, o aš jiems padėsiu čempionato rungtynėse“, – tvirtino rungtynėse su Astrachanės „Dinamo“ klubu 10 įvarčių pelnęs ir savo komandai pergalę iškovoti padėjęs D. Virbauskas.

Šeštadienį iš Astrachanės sportininkas pasiekė Maskvą. Sekmadienį iš Maskvos skrido į Karaliaučių, o iš čia – taksi iki Lietuvos sienos. Į tėvynę grįžusį rankininką prie pasienio pasitiko draugė.

„Dabar vykstame į Klaipėdą. Prašysiu Klaipėdos „Dragūno“ komandos, kad leistų kartu su jais treniruotis, nes reikia palaikyti sportinę formą prieš kovo 12 dieną prasidėsiančią Lietuvos rinktinės stovyklą“, – teigė D. Virbauskas, kuris kartu su Lietuvos rinktine kovo 16 d. svečiuose ir kovo 20 d. namuose pasaulio čempionato atrankos atkrintamosiose varžybose susitiks su Izraelio rinktine.

„Po rinktinės rungtynių derinsime su „Donskyje kazaki“ klubu kontrakto nutraukimo sąlygas. Į Rusiją tikrai nesiruošiu grįžti, kol šios šalies kariuomenė žudo kaimynus. Taganrogo komandoje daugelis rusų nepalaiko vykstančio karo. Deja, Rusijoje žmonės drąsiai negali reikšti savo pozicijos. Aišku, yra ir tokių, kurie palaiko karinę agresiją. Niekam nelinkiu patirti to siaubo, kai žinai, kad visai šalia tavęs vyksta karas ir žudomi nekalti žmonės. Ačiū Dievui, kad pavyko grįžti į Lietuvą ir dabar esu saugus savo tėvynėje“, – sako Lietuvos rinktinės rankininkas.