Prezidento metiniame pranešime – nusivylimas sporto politika ir kultūros prieinamumu

Ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą valstybės vadovas tvirtino, jog sugriovus ilgus metus egzistavusią sporto valdymo sistemą, iš esmės nepasiūlyta nieko efektyvesnio.

„(...) nuvilia dabartinė sporto politikos būklė“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, sporto šakų federacijos „tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą“.

Prezidento teigimu, nebeliko patikimai funkcionuojančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos – sportininkai dažnu atveju paliekami likimo valiai.

Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!

„Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima!“ – kalbėjo valstybės vadovas.

Anot jo, deramo valstybės dėmesio nesulaukia ir fizinio raštingumo nuo mažų dienų ugdymas.

Šių metų balandį Vyriausybė įsteigė Nacionalinę sporto agentūrą, ji administruos apie 60 mln. eurų sportui skirtų metinių lėšų ir įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse.

Kalbėdamas apie kultūrą G. Nausėda teigė pasigendantis glaudesnio kultūros ir švietimo bendradarbiavimo, visapusiško kultūros įgalinimo.

„Stinga priemonių, kurios leistų užtikrinti tolygų kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo asmenų socialinės, ekonominės padėties ar gyvenamosios vietos. Kultūros dėmeniui per mažai dėmesio skiriama ir regionų politikoje“, – sakė prezidentas.

Jo teigimu, iki šiol nesugebama patraukliai ir įtaigiai kultūros pristatyti vaikams. Prezidentas kritikavo ir tai, kad per mažai dėmesio skiriama Lietuvos istorijai.

„Įvairiomis progomis iš tribūnų sklinda kalbos apie patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę. Tad ar ne gėda, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjome perleisti „Aušros“ laikraščio, paklojusio pamatus Vasario 16-ajai? Tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis ištraukomis, kurios neleidžia susidaryti net apytikslio vaizdo apie „Aušros“ turinį ir bendradarbių įvairovę, ką jau kalbėti apie sodrią to meto rašinių kalbą“, – kalbėjo jis.

„Kol stokojame savo praeities šaknų suvokimo, o į atskiras istorines asmenybes žvelgiame per sovietinės istoriografijos prizmę, nėra ko stebėtis, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje“, – sakė G. Nausėda.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.

Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.

Ministrė: nelengva atstatyti tai, kas buvo sugriauta

Ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad atstatyti tai, kas buvo sugriauta, nėra lengva.

„Palaukti tų medalių turbūt dar turėsime. Nes, kažką sunaikinus, atstatyti nėra taip lengva“, – BNS Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

Pasak J. Šiugždinienės, šiuo metu kuriant Nacionalinę sporto agentūrą, suvienodinant negalią turinčių ir neturinčių sportininkų stipendijas, bandoma „tą sistemą užkurti ir pastatyti ant naujų bėgių“.

Palaukti tų medalių turbūt dar turėsime. Nes, kažką sunaikinus, atstatyti nėra taip lengva.

„Tikrai jau priimta daug gerų sprendimų, kiti laukia Seime savo eilės. Tai žingsniai, kurie veda link medalių, bet medaliai neatsiranda per dieną, neatsiranda ir per metus. Tam reikia užauginti sportininkų kartą“, – aiškino ministrė.

Vis dėlto ji teigė negalinti prisiimti atsakomybės už tai, kad 2020-aisiais buvo panaikintas Kūno kultūros ir sporto departamentas, nes tuomet dar nebuvo ministrė.

„Nežinau, kam prezidentas adresavo kritiką, bet tikrai dėl Sporto departamento uždarymo aš negalėčiau prisiimti jokios atsakomybės, bet bendrai man nesmagu, kad vyksta tokie dalykai politikoje“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

„Lengviausia – perkelti atsakomybę nuo vieno prie kito. Aš, kaip sporto ministrė, prisiimu atsakomybę už tai, ką turiu padaryti, kad situaciją keistųsi“, – pridūrė ji.

Apie būtinybę pertvarkyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą aktyviau imta kalbėti po Tokijo olimpinių žaidynių. Jose Lietuva laimėjo vieną medalį – penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.