Pirmoji: vilnietė jau tapo Lietuvos atstove paralimpinėse žaidynėse

Atskiro įvertinimo "Metų proveržio" nominacijoje sulaukė ilgų nuotolių bėgikė Aušra Garunkšnytė. Regėjimo negalią turinti 28 metų vilnietė pernai tapo pirmąja Lietuvos atstove 2020 m. Tokijo paralimpinėse žaidynėse.

Kelialapis į Tokiją

"Tikrai nesitikėjau, kad sulauksiu tokio įvertinimo. Lietuvoje yra labai daug gerų sportininkų, paralimpiečių, kurie yra labiau nusipelnę tokių prizų. Kita vertus, 2019-ieji man asmeniškai buvo labai geri. Bent jau aš jaučiuosi padariusi didelį žingsnį į priekį ir sau pačiai įrodžiusi, kad galiu bėgti maratoną. Žinau, kad manimi tikėjo ir treneris, ir Lietuvos paralimpinis komitetas. Bet reikėjo, kad ir aš pati savimi patikėčiau. Londono maratone man tai pagaliau pavyko, pasiekiau asmeninį rekordą – nubėgau maratoną per 3 val. 18 min. Visgi žinau, kad galiu bėgti ir greičiau. Manau, kad galiu nubėgti greičiau nei per 3 val. 10 min. Jei nepavyks to padaryti artimiausiame maratone, tada šio tikslo sieksiu paralimpinėse žaidynėse", – po šventinės ceremonijos "Vilniaus dienai" sakė A.Garunkšnytė.

Praėjusių metų balandžio 28 d. Londone vykusiame maratone A.Garunkšnytė 42 km 125 m distanciją įveikė per 3 val. 18 min. 23 sek. ir užėmė penktą vietą T11/T12 klasėje. Tačiau, vėliau diskvalifikavus vieną iš anksčiau finišavusių varžovių, lietuvė pakilo į ketvirtą vietą, kuri garantavo vietą Tokijo paralimpinėse žaidynėse.

"Nesitikėjau, kad man taip greitai pavyks patekti į paralimpines žaidynes. Pasaulyje yra daug pajėgių maratono bėgikių, visos veržiasi į paralimpines žaidynes, tad man šis kelialapis yra labai rimtas pasiekimas. Lietuvoje esu vienintelė regėjimo negalią turinti maratono bėgikė, tad jaučiu dar didesnę atsakomybę", – tikino bėgikė.

Nugalėjo pati save

Nuo antros klasės vidutinių nuotolių bėgimo varžybose dalyvavusi A.Garunkšnytė pirmą savo maratoną bėgo vos prieš kelerius metus.

"Ilgą laiką treniravausi kaip vidutinių nuotolių bėgikė, bet širdyje jaučiau, kad galiu bėgti gerokai ilgesnes distancijas. Iš tiesų, labai norėjau įrodyti savo pirmam treneriui, kad galiu bėgti su sveikais žmonėmis, ir ne kelis kilometrus, o kad ir pusę maratono. Ir kai pagaliau sulaukiau tokios galimybės, griebiau ją abiem rankomis. Tiesa, pradžia nebuvo tokia lengva. Pirmą kartą mėginau bėgti maratoną 2017 m. Vilniuje. Tada supratau, kad tai tikrai labai sudėtingas iššūkis. Po kurio laiko dar kartą pasitikrinau jėgas Frankfurto maratone, bet ir ten man nepasisekė. Turėjau tam tikrų psichologinių problemų, jos dar labiau išryškėjo, kai nepavyko finišuoti ir trečiame maratone. Vienu metu buvau nuleidusi rankas, norėjau mesti sportą, bet treneris Linas Balsys mane perkalbėjo. Jis patarė kreiptis į sporto psichologą ir tas sprendimas buvo lemtingas. Paaiškėjo, kad visos mano bėdos buvo galvoje, o ne raumenyse. Aš atsipalaidavau, atslūgo įtampa ir pradėjau tiesiog bėgti", – sakė A.Garunkšnytė.

Lietuvoje esu vienintelė regėjimo negalią turinti maratono bėgikė, tad jaučiu dar didesnę atsakomybę.

Kiekvieną dieną dešimtis kilometrų nubėganti sportininkė šiuo metu treniruojasi Vilniuje ir intensyviai ruošiasi kovo pradžioje Tokijo mieste vyksiančiam maratonui.

"Tai nebus paralimpinio maratono trasa, bėgsiu kartu su sveikais sportininkais, bet vis tiek bus labai naudinga išmėginti jėgas man neįprastomis sąlygomis. Galėsime įvertinti adaptacijos sąlygas, oro ir laiko juostų skirtumus. Kadangi aš bėgdama trasoje kai kurių dalykų paprasčiausiai nepastebiu, mums reikia susirinkti kuo daugiau informacijos iš anksto. Vilniuje dažniausiai bėgioju Vingio parke, visus jo takelius, pakilimus ir posūkius žinau mintinai. Anksčiau taip pat labai mėgdavau bėgioti Neries krantinėmis, bet dabar ten vyksta nemažai statybų, keičiasi takelio reljefas, tad vienai man bėgioti ten pavojinga. Šiaip Vilnius bėgikams, net ir turintiems regėjimo negalią, yra gan patogus miestas, bent jau kol prie bėgiojimo trasų nepradeda burgzti statybų technika", – teigė pirmoji Lietuvos paralimpinės komandos narė.

Įsimintini pasirodymai

"Parateam Lietuva 2019" apdovanojimuose į geriausių sportininkų penketuką pateko dar trys lengvaatlečiai ir du golbolo rinktinės nariai. Pirmasis ant scenos pakilo lengvaatletis Kęstutis Skučas. Jis praėjusių metų pasaulio čempionate Dubajuje pagerino asmeninį rekordą ir užėmė šeštą vietą 1 500 m vežimėlių lenktynėse. Kartu su K.Skuču į penketuką pateko lengvaatlečiai Andrius Skuja ir Jonas Spudis. A.Skuja Dubajuje dukart pagerino savo asmeninį rekordą rutulio stūmimo sektoriuje ir finišavo šeštas. J.Spudis ieties metimo rungtyje pagerino asmeninį rezultatą ir užėmė septintą poziciją.

Dar dvi pozicijas geriausių sportininkų penketuke užėmė golbolo atstovai Mantas Panovas ir Justas Pažarauskas. 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių čempionei Lietuvos golbolo rinktinei praėję metai buvo ypatingi: iškovotas paralimpinis bilietas į Tokiją, taip pat laimėta ir Europos čempionato bronza. M.Panovas tapo rezultatyviausiu paralimpinio atrankos turnyro JAV žaidėju (36 įvarčiai) ir atvedė Lietuvos rinktinę į 2020 m. Tokijo paralimpiadą. J.Pažarauskas stabiliu ir solidžiu žaidimu taip pat svariai prisidėjo prie iškovoto paralimpinio kelialapio ir pelnytos Europos čempionato bronzos.

Bėgikės A.Garunkšnytės treneris L.Balsys paskelbtas "Metų treneriu". Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre kūno kultūros mokytoju dirbantis L.Balsys pats yra 2004 m. Atėnų paralimpiados prizininkas maratono rungtyje. Dabar L.Balsys patirtį perduoda A.Garunkšnytei.

Tokijo paralimpinės žaidynės vyks 2020 m. rugpjūčio 25 – rugsėjo 6 d.

Geriausi 2019 m. sportininkai

Kęstutis Skučas (lengvoji atletika): 6 vieta pasaulio čempionato vežimėlių 1 500 m lenktynėse

Andrius Skuja (lengvoji atletika): 6 vieta pasaulio čempionato rutulio stūmimo rungtyje

Jonas Spudis (lengvoji atletika): 7 vieta pasaulio čempionato ieties metimo rungtyje

Mantas Panovas (golbolas): 1 vieta paralimpinėje atrankoje, 3 vieta Europos čempionate

Justas Pažarauskas (golbolas): 1 vieta paralimpinėje atrankoje, 3 vieta Europos čempionate

"Metų proveržis": Aušra Garunkšnytė (lengvoji atletika)

"Metų treneris": Linas Balsys (lengvoji atletika)

"Už indėlį į paralimpinio sporto vystymą": UAB "Euloto"

Geriausi 2019 m. Lietuvos neįgaliųjų sporto klubai

Alytaus "Alytupis", Kauno "RSK", Marijampolės "Siekis", Šiaulių "Entuziastas", Šiaulių "Šiaulietis", Vilniaus "Feniksas", Kauno "Sveikata", Panevėžio "Šviesa", Šiaulių "Perkūnas" ir Vilniaus "Šaltinis".

KOMENTARAS

Mindaugas Bilius

Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas

Praėję metai paralimpinės komandos sportininkams ir treneriams buvo skirti susipažinimui ir varžovų pasirengimo įvertinimui Europos ir pasaulio čempionatuose. Pamatėme, kokie yra varžovų rezultatai, kaip jie keičiasi, auga. Džiugu, kad jau pernai iškovojome du kelialapius į Tokijo paralimpines žaidynes. Taip pat bent keturi mūsų sportininkai įvykdė "High Performance" rezultatus gerindami savo asmeninius pasiekimus pasaulio lengvosios atletikos čempionate. O tai didina mūsų galimybes turėti kuo daugiau Lietuvos atstovų paralimpinėse žaidynėse.

Paralimpinėse žaidynėse iš viso gali dalyvauti tik 4 500 sportininkų. Šalims skiriamas tam tikras vietų skaičius atsižvelgiant į jų dydį, gyventojų skaičių ir pan. Pas mus gali bent 10 ar 12 lengvaatlečių įvykdyti paralimpinius normatyvus, bet mūsų kvota – tik 4 arba 5 sportininkai. Tai reiškia, kad tik patys geriausi turės šansą vykti į Tokiją ir ten kovoti dėl medalių.

Prieš ketverius metus Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse dalyvavo 13 sportininkų, tarp jų – ir šeši golbolo rinktinės nariai. Dabar su golbolo komanda jau turime septynis dalyvius. Aš tikiu, kad ir Tokijo paralimpinėse žaidynėse galime pagerinti šį rodiklį. Labai norėčiau, kad šiais metais mūsų paralimpinėje rinktinėje būtų daugiau nei 13 sportininkų.