Federacija taip pat atkreipia dėmesį į nuolat viešai akcentuojamus UTMA finansinius pasiūlymus. Sporto organizacijos vadovybė negali būti renkama ar vertinama vien pagal tai, kokio dydžio finansinę paramą žada vienas ar kitas kandidatas arba jį palaikanti organizacija. Viešai minimos 30 tūkst. ar 10 tūkst. eurų sumos savaime neįrodo nei realių finansinių galimybių, nei ilgalaikio įsipareigojimo Lietuvos muaythai sportui. Kyla pagrįstas klausimas, kokiomis konkrečiomis sąlygomis šios lėšos būtų suteikiamos, kokia jų kilmė, ar egzistuoja oficialūs rašytiniai finansavimo įsipareigojimai ir ar parama būtų skiriama nepriklausomai nuo to, kas vadovauja federacijai. Federacija nėra įpareigota priimti vien žodinius pažadus ar viešai skelbiamus pasiūlymus, kurių sąlygos nėra aiškiai apibrėžtos. Jeigu tikrasis tikslas yra padėti jauniesiems sportininkams, tokia pagalba neturėtų būti siejama su rinkimų rezultatais, reikalavimais dalyvauti viešuose debatuose ar kitais ultimatumais. Sporto federacijos nepriklausomumas ir jos narių sprendimai negali tapti finansinių derybų objektu.
Ž. Jasiūnas Lietuvos koviniam sportui yra paskyręs ne vieną dešimtmetį. Jo, kaip trenerio, veiklos pagrindas – jaunųjų sportininkų ugdymas, nuoseklus jų rengimas, sveikatos apsauga ir pagalba siekiant ilgalaikės sportinės karjeros. Net ir kritiškai jo atžvilgiu pasisakantis V. Gecas viešai pripažino Ž. Jasiūno profesionalumą bei atsakingą požiūrį į sportininkų sveikatą. Todėl vieši bandymai susieti trenerio sprendimus su asmeninėmis ambicijomis ar tariamu sportininkų galimybių ribojimu kelia abejonių. Apie kokias konkrečiai užvertas galimybes kalbama? Ar sportininko atsisakymas dalyvauti vienos komercinės organizacijos renginyje jau reiškia, kad jam trukdoma siekti sportinės karjeros? Lietuvos sportininkai turi teisę patys, kartu su treneriais ir savo atstovais, spręsti, kokiuose turnyruose dalyvauti, įvertindami pasirengimą, sveikatą, sportinę naudą ir siūlomas sąlygas. Profesionalių kovų organizatoriaus finansinis pasiūlymas nėra ir negali būti laikomas sportininko pareiga jį priimti. Taip pat nereikėtų painioti profesionalių komercinių renginių su sistemingu jaunųjų sportininkų ugdymu, pasirengimu Europos ir pasaulio čempionatams bei ilgalaikiu nacionalinės sporto šakos vystymu.
Lietuvos Muaythai federacija pabrėžia, kad mėgėjų sporto vystymas reikalauja kur kas daugiau nei komercinių turnyrų organizavimo ar finansinių pasiūlymų. Tai kasdienis trenerių darbas, jaunimo rengimas, sportininkų saugumo užtikrinimas, klubų veiklos koordinavimas, nacionalinių varžybų organizavimas ir pasirengimas atstovauti Lietuvai tarptautinėse arenose. Būtent šie darbai sudaro sporto federacijos veiklos pagrindą. Todėl federacijos veiklos vertinimas vien pagal jos metinį biudžetą ar profesionalių renginių organizatorių siūlomas sumas yra pernelyg supaprastintas. Komercinės organizacijos veiklos modelis ir nacionalinės sporto federacijos tikslai nėra tapatūs. Vien finansiniai ištekliai savaime negarantuoja nei kokybiško sportininkų ugdymo, nei sportinių rezultatų. Abejonių kelia ir tai, kai asmenys, patys pripažįstantys, jog jų pagrindinė veikla yra profesionalių kovų organizavimas, viešai vertina mėgėjų sporto sistemos veikimą, nepakankamai atsižvelgdami į jos specifiką, trenerių darbą ir sportininkų rengimo procesą.
Atskirai norime pabrėžti, kad Lietuvos Muaythai federacijos ir Lietuvos Bušido federacijos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis yra konkretus žingsnis siekiant plėsti sportininkų galimybes. Bendradarbiavimo tikslas – populiarinti muaythai ir bušido sporto šakas, sudaryti sąlygas sportininkams dalyvauti tiek mėgėjų, tiek profesionaliuose turnyruose, organizuoti bendrus renginius ir suteikti jauniesiems kovotojams daugiau galimybių tobulėti. Planuojama plėsti „Bushido SWAT“ turnyrų kalendorių, įtraukti muaythai kovas ir sudaryti galimybes sportininkams pasirodyti didesniuose tarptautiniuose renginiuose. Tokie bendradarbiavimo projektai turi būti vertinami pagal konkrečius darbus ir pasiektus rezultatus, o ne pagal nepagrįstas prielaidas apie organizacijų ketinimus. Skirtingų sporto federacijų bendradarbiavimas nėra konkurencijos ribojimas – priešingai, jis gali suteikti daugiau pasirinkimo patiems sportininkams.
Lietuvos Muaythai federacija gerbia konstruktyvią kritiką, kiekvieno savo nario teisę kelti klausimus, domėtis federacijos veikla ir teisėtomis priemonėmis ginčyti priimtus sprendimus. Tačiau ši teisė taip pat reiškia atsakomybę už viešai skleidžiamų teiginių tikslumą ir pagrįstumą. Asmeniniai nesutarimai neturėtų būti perkeliami į viešąją erdvę ir naudojami ilgamečiam trenerių darbui, sportininkų pasiekimams ar federacijos narių pasirinkimui menkinti. Federacija neturi pareigos į kiekvieną viešą provokaciją atsakyti tokiu pačiu tonu, tačiau turi teisę apginti savo reputaciją ir sporto bendruomenės interesus. Lietuvos muaythai sportui reikia ne nuolatinių viešų konfliktų, finansinių pažadų ar ultimatumų, o realių darbų, ilgalaikės atsakomybės ir klubų, trenerių, sportininkų bei organizatorių bendradarbiavimo. Būtent šiuos principus Lietuvos Muaythai federacija laiko savo veiklos prioritetu.
(be temos)
(be temos)