Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai išbandė olimpinę trasą

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai baigė sezoną. Tačiau atostogos prieš olimpinį sezoną ilgai netruks. Dar spalio mėnesį baidarininkai ir kanojininkai pradės treniruotes Lietuvoje, o gruodžio pradžioje vyks į treniruočių stovyklą į šiltuosius kraštus, kur pradės treniruotes ir ant vandens.

„Pasibaigusį sezoną vertiname gerai. Iškovoti du kelialapiai į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, kanojininkas Henrikas Žustautas tapo Europos žaidynių čempionu, Europos čempionato bronzos medalius iškovojo baidarininkas Ignas Navakauskas ir baidarių dvivietė Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Iki įvertinimo „labai gerai“ trūko medalių pasaulio čempionate, o iki „puikiai“ – dar bent vieno olimpinio kelialapio“, - sezoną įvertino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis.

Šio sezono pabaigoje baidarių ir kanojų irkluotojai vieni pirmųjų iš Lietuvos sportininkų išbandė olimpinę Rio de Žaneiro trasą. Brazilijoje vykusioje testų regatoje dalyvavo penkios Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojų įgulos – Londono olimpiados vicečempionas Jevgenijus Šuklinas, H. Žustautas, I. Navakauskas ir dvivietės A. Lankas ir E. Ramanauskas bei R. Nekriošius ir A. Olijnikas.

„Olimpinė trasa paliko dvejopus įspūdžius. Gerai tai, kad trasa yra miesto centre, tai patogiau žiūrovams ir patys sportininkai gali pajausti olimpinę dvasią, nes Baku vykusiose Europos žaidynėse irkluotojai gyveno ir varžėsi net 300 kilometrų nuo Azerbaidžano sostinės“, - pasakojo treneris Romas Petrukanecas.

Trenerio teigimu, nemažai kritikos dėl ekologijos sulaukę brazilai jau išvalė olimpinių varžybų vietą, tačiau daug darbų vėluoja, o pati trasa nėra paranki irkluotojams.

„Nuo vandenyno iki trasos atsirita nemažos bangos, be to vanduo yra sūrus, jame sunkiau irkluoti, prie to irgi reikia prisitaikyti. Kadangi vanduo labai šiltas, auga daug žolių, jų nespėjama nupjauti ir žolės kabinasi už valties. Kol kas organizatoriai dar nepagilino dugno iki reikalaujamų 2,5 metro gylio, galbūt tai padės išvengti minėtų nesklandumų. Tikimasi, kad vandens bangavimą sumažins ant vandens statoma tribūna, kuri talpins 4 tūkstančius žiūrovų. Tribūną žadėjo pastatyti iki testų regatos, tačiau jos dar nėra. Brazilai viską palieka paskutiniam momentui, tikimės spės atlikti visus darbus“, - vylėsi R. Petrukanecas.

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojams tai buvo pirmos varžybos Brazilijoje, todėl daug dėmesio buvo skirta sužinoti, kaip sportininkus veiks aklimatizacija ir prieš kiek dienų geriausia atvykti į Pietų Amerikos žemyną.

Olimpiečiai baiminasi ir dėl Rio de Žaneire klestinčio nusikalstamumo, tačiau augaloti irkluotojai grėsmės savo saugumui olimpiados sostinėje nejautė, nors lankėsi ne tik turistų gausiai lankomose vietose.

„Manau, kad brazilai užtikrins sportininkų saugumą, nes jau ir dabar mieste – daugybė policininkų. Laisvu laiku išmaišėm nemažą dalį miesto, jokių incidentų nebuvo. Organizatoriai perspėjo, kad yra kvartalų, kur geriau nesiartinti. Mes buvome priėję prie skurdžiai gyvenančių žmonių kvartalų, vadinamų favelų, bet grėsmės saugumui nekilo, nes ir ten patruliuoja daug policininkų“, - sakė R. Petrukanecas.

Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai jau užsitikrinę du kelialapius į kitų metų olimpiadą. Juos iškovojo kanojininkas H. Žustautas ir baidarininkas I. Navakauskas, tačiau vieta olimpiadoje skiriama ne konkrečiams sportininkui, o šaliai, todėl dėl vietos olimpiadoje dar teks pakovoti kitų metų Lietuvos čempionate.

Vos per žingsnį nuo olimpinių kelialapių šių metų pasaulio čempionate likusios baidarių dvivietės A. Lankas ir E. Ramanauskas bei R. Nekriošius ir A. Olijnikas dėl vietos olimpiadoje kovos kitais metais vyksiančiose atrankos varžybose.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvavo visose šešeriose vasaros olimpinėse žaidynėse.