Lietuvos akmenslydžio čempionate – T. Vyskupaičio komandos triumfas pratęsime

Kauno ledo rūmuose finišavo keturias dienas trukę Lietuvos vyrų ir moterų kerlingo (akmenslydžio) čempionatai.

Ypač dramatiškai susiklostė vyrų finalas, kuriame prireikė pratęsimo. Tuo tarpu moterų pirmenybėse tęsiasi Virginijos Paulauskaitės komandos dominavimas.

Nors čempionatas Kauno ledo rūmuose surengtas antrus metus iš eilės, šis sezonas buvo išskirtinis tuo, kad viena salė kerlingui buvo pritaikyta net tris mėnesius. Dėl to sportininkai galėjo ant kokybiško ledo ne tik žaisti finalus, bet ir treniruotis. Dar anksčiau Lietuvos pirmenybės dažniausiai vykdavo Rygoje (Latvija).

Lietuvos kerlingo asociacijos (LKA) vadovas Tadas Vyskupaitis viliasi, kad pavyks pratęsti bendradarbiavimą su Kauno ledo rūmais ir čia įsitvirtinti ilgesniam laikotarpiui. Taip Kauno ledo rūmai taptų pagrindinė Lietuvos kerlingo bazė.

Tituluotas Lietuvos kerlingo žaidėjas T. Vyskupaitis pats šiam čempionatui subūrė senai kartu nežaidusį, bet anksčiau ne vieną pergalę iškovojusį kolektyvą – su juo Kaune žaidė Vytis Kulakauskas, Laurynas Telksnys ir Vidas Sadauskas. Šis kvartetas ir tapo Lietuvos čempionu.

Vyrų pirmenybėse iš viso dalyvavo keturios komandos. Po grupės kovų su penkiomis pergalėmis iš šešių galimų pirmavo praėjusių metų čempionė Konstantino Rykovo komanda. T. Vyskupaičio ir Arūno Skrolio ekipos pasiekė po tris pergales, o iš jaunimo sudaryta Mato Jusevičiaus komanda – vieną.

K. Rykovo komanda iškart pateko į finalą, o jų varžove tapo T. Vyskupaičio ekipa, kuri pusfinalyje 9:4 pranoko A. Skrolio komandą.

Dramatiškame finale T. Vyskupaičio komanda po dviejų taškų septintajame kėlinuke pirmavo 5:2, tačiau aštuntajame kėlinuke tiesiog be priekaištų sužaidę K. Rykovo komandos žaidėjai pelnė 3 taškus ir išplėšė pratęsimą. Pratęsime T. Vyskupaičio komanda turėjo paskutinio akmens paleidimo teisę. Nors situacija nebuvo lengva, paskutinis akmens paleidimas buvo sėkmingas, padovanojęs jai pergalingą tašką.

„Susibūrę po ilgos pertraukos, turėjome labai mažai laiko pasiruošti Lietuvos čempionatui. Varžybų eigoje matėsi, kad mums gerokai trūksta geros sportinės formos. Dėl to grupėje patyrėme tris pralaimėjimus. Visgi pusfinalyje ir finale pavyko pasinaudoti savo patirtimi ir kontroliuoti rungtynes sau palankia eiga“, - prisiminė T. Vyskupaitis.

Jis pagyrė finalo varžovų kapitoną K. Rykovą su puikiu vadovavimu ir pratęsimą išplėšusiu sudėtingu metimu – tris taškus pelnyti pavyko atlikus dvigubą išmušimą.

„Pratęsimas jau vyko permainingai ir mums prireikė sėkmės, kad iškovotume pergalę paskutiniu metimu“, - prisipažino T. Vyskupaitis.

Lietuvos moterų čempionate eilinį kartą triumfavo Virginijos Paulauskaitės komandą, kurią taip pat sudarė Olga Dvojeglazova, Rūta Blažienė, Justina Zalieckienė ir Dovilė Aukštuolytė. Ši komanda sėkmingai atstovauja Lietuvai Europos čempionatuose, todėl nenuostabu, kad Kaune jos buvo sunkiai sulaikomos.

Iš viso varžėsi šešios Lietuvos moterų ekipos. V. Paulauskaitės komanda laimėjo visas septynerias rungtynes. Pusfinalyje ji 10:4 įveikė Astos Vaičekonytės komandą, o finale net 11:1 sutriuškino Akvilės Rykovės ekipą. Lemiamoje kovoje dėl aukso prireikė vos šešių kėlinukų, nes penktajame čempionės pelnė net 5 taškus ir nebeliko net mažiausios intrigos.

„Žinoma, kad džiaugsmo visada yra, nes smagu tapti Lietuvos čempionėmis. Komandų skaičius buvo nemažas, tiesiog mes šįkart sužaidėme labai gerai ir varžovėms su mumis buvo nelengva, - pasakojo V. Paulauskaitė. – Labai džiaugiamės, kad Kaune turėjome kerlingui pritaikytą salę visus tris mėnesius, todėl šis Lietuvos čempionatas tapo tikriausiai labiausiai kokybišku iš tų, kuriuose esame dalyvavę.“

V. Paulauskaitė pridūrė, kad visas pasibaigęs sezonas jos komandai buvo tikrai neblogas, nes visos žaidėjos patobulėjo ir demonstravo vis geresnį žaidimą.

Bronzos medalius iškovojo A. Vaičekonytės komanda, rungtynėse dėl trečiosios vietos 8:5 įveikusi jaunąją Miglės Kiudytės ekipą.

Penktąją vietą moterų pirmenybėse užėmė Gaivos Valatkienės, o šeštąją – Kristinos Adamonienės komandos.

„Lietuvos kerlingo čempionato lygis atspinti bendrą kerlingo situaciją Lietuvoje. Sunku kelti meistriškumą neturint treniruočių bazės Lietuvoje. Jeigu pavyks išlaikyti kerlingą Kauno ledo rūmuose ir susidoroti su ledo kokybės išlaikymo iššūkiais, ateityje bendras lygis tikrai augs sparčiau. Šiuo metu jaučiasi ilgamečių komandų įdirbis ir patirtis, įgauta treniruotėse užsienyje bei tarptautinėse varžybose“, - reziumavo LKA prezidentas T. Vyskupaitis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių