Aštuoniolikos Lietuvos savivaldybių sporto ir kultūros centrų atstovai grįžo iš beveik savaitę trukusios stažuotės Norvegijoje. Čia jie sėmėsi žinių, kaip sėkmingai vietos bendruomenių narius įtraukti į įvairias sporto ir sveikatinimo veiklas bei tokiu būdu gerinti jų gyvenimo kokybę.

Norvegija viena Europos lyderių įgyvendinant regioninę sporto politiką, todėl jos gerąją patirtį aktualu pritaikyti Lietuvoje. Progą dalyvauti stažuotėje mūsų šalies atstovams suteikė Lietuvos sporto universiteto (LSU) vykdomas tarptautinis projektas "Lietuvos ir Norvegijos sporto švietimo srityje veikiančių institucijų bendradarbiavimo ir gebėjimų stiprinimas". Projektą įgyvendina LSU, jame dalyvauja aštuoniolika Lietuvos rajonų bei miestų sporto ir kultūros centrų bei partneris iš užsienio - Norvegijos sporto mokslo mokykla.

Pasak pranešimo, projekto dalyvių dienotvarkė Osle buvo intensyvi kas dieną Lietuvos savivaldybių sporto ir kultūros centrų atstovai išklausydavo po kelis seminarus, dalyvavo diskusijose ir vyko apžiūrėti sporto klubų, bendruomenių centrų, stadionų bei kitos sporto infrastruktūros. Apie tai, kaip pratiškai įgyvendinamos visuomenės įtraukimo į sportą programos šioje šalyje paskaitas skaitė Norvegijos sporto mokslo mokyklos atstovai profesoriai Josteinas Hallenas, Gunnas Engelsrudas ir Sigmundas Alfredas Andersenas.

Pranešėjai akcentavo, kad Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas fiziniam lavinimui ir švietimui gamtoje norvegai mokomi gyventi dermėje su gamta, suprasti savo paskirtį šiame pasaulyje, išgyventi primityviomis sąlygomis. To vaikai mokomi nuo mažens jie vedami į kelių dienų ar net savaičių žygius po miškus, parkus, kalnus bei pajūrį. Šios filosofijos esmė jokio streso, skubėjimo ar lenktyniavimo, tiesiog būti gamtoje, ją pajusti.

"Tradicinė norvegų šeimų fizinio aktyvumo veikla pasivaikščiojimai mišku, taip pat kelių dienų žygiai gamtoje. Su savo sūnumis kiekvieną savaitgalį vykstame į tokius žygius, apsistojame stovyklavietėse, gaminame valgį, bendraujame. Žiemą išsiruošiame į žygius slidėmis. Kartais per dieną nučiuožiame net apie 50 kilometrų. Tokia veikla būdinga daugeliui norvegų šeimų",- pasakojo dėstytojas J. Hallenas. Profesorius projekto dalyvius pakvietė tokią veiklą išmėginti ir pakvietė į 6 kilometrų žygį po Oslo bendruomenės Frognerseter mišką.

Įvairių Norvegijos sporto organizacijų atstovai akcentavo, kad šioje šalyje didžiausias dėmesys skiriamas pajusti sportavimo džiaugsmą, o ne siekti pergalių ir rezultatų vaikams nuo mažų dienų per sportą diegiamos tokios vertybės kaip pagarba vienas kitam ir bendruomeniškumas.

Apie tai, kas būdinga Norvegijos sporto organizacijoms, kaip sporto ir sveikatinimo veikla organizuojama bei koks savanoriavimo vaidmuo joje pasakojo Norvegijos sporto federacijos komunikacijos vadovas Per Tien. Norvegijos sporto ir sveikatinimo asociacijos direktorė Anne Thidemann dalijosi informacija apie Norvegijos sporto bei sveikatinimo sektorių. Kaip šis sektorius veikia praktikoje, projekto dalyviai galėjo pamatyti aplankę didžiausio Norvegijoje sporto ir sveikatinimo tinklo "Fresh Fitness" klubą, taip pat treniruoklių salę "Sats ELIXIA" bei pabendravę su čia dirbančiais asmeniniais treneriais, grupinių treniruoklių instruktoriais ir šių klubų lankytojais.

Ne vienas seminarus skaitęs lektorius įvardijo svarbią Norvegijos problemą, kuri labai aktuali ir mūsų šalyje tai mažas paauglių fizinis aktyvumas. Vaikystėje norvegai beveik 100 procentu įgyvendina Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas, tačiau paaugliai šioje šalyje savo neaktyvumu lenkia net 6585 metų senjorus. Projekto lektorių teigimu, šią problemą daugiausia lemia naujosios technologijos, mat paaugliai, kaip ir Lietuvoje, daugiausia laiko praleidžia prie kompiuterių ir įvairių išmaniųjų įrenginių. Taigi didžiausias šalies iššūkis pritraukti jaunimą į sportą, o 2016 metai Norvegijoje paskelbti jaunimo sporte metais.

Buvo įdomu sužinoti, kad apie 80 procentų Norvegijos trenerių dirba savanoriškais pagrindais. Dažniausiai vaikus treniruoja vieno iš sporto komandoje esančių vaikų tėvas, kuris savo laisvą laiką po pagrindinio darbo savanoriškai skiria tokiai veiklai. Trenerio darbas apmokamas dažniausiai yra tik profesionaliame sporte. Tai Lietuvos atstovams buvo sudėtinga suvokti, o štai apie 33 procentus visų norvegų dalyvauja sporto klubų savanorystėje. Savanorystė Norvegijoje turi labai senas tradicijas. Ši veikla žmonėms teikia pasididžiavimą, bendrumo jausmą, juos vienija veikla vardan bendro tikslo.

Kaip organizuojamas sportas mažesnių miestų bendruomenėse, kaip jose planuojami, finansuojami ir valdomi sporto kompleksai bei koks savivaldybių vaidmuo Norvegijos sveikatinimo srityje, projekto dalyviai sužinojo atvykę į 90 000 kvadratinių metrų dydžio Baerum miesto savivaldybės sporto kompleksą, kuriame yra ne tik futbolo, krepšinio, tinklinio ir treniruoklių salės, bet ir lengvosios atletikos maniežas. Vėliau buvo aplankytas šio miesto bendruomenės sporto klubas "Verk Hauger", kuriame daugiausia sportuoja vaikai ir jaunimas, apžiūrėta jo infrastruktūra, o klubo vadovas Jarle'as Opsahlas išsamiai papasakojo, kaip organizuojama tokių sporto klubų veikla, kaip jie yra finansuojami.

Grįžę iš mokymų Norvegijoje įgytas žinias projekto dalyviai pritaikys savo veikloje ir perduos regionų įstaigoms, vykdančioms sporto bei sveikatinimo veiklą Lietuvoje.

Planuojama, kad gruodį ekspertai iš Norvegijos atvyks į Lietuvą. Norvegai vizitų po regionus metu ves teorinius mokymus ir praktinius užsiėmimus, taip pat demonstruos įvairią aktyviam laisvalaikiui bei sveikam gyvenimo būdui skirtą sporto įrangą. Regionuose dirbantys sporto treneriai ir sveikos gyvensenos specialistai bus apmokami dirbti su šia įranga, kad galėtų savo bendruomenių narius skatinti ne tik aktyviai gyventi, bet ir teisingai tai daryti, nekenkiant sveikatai.

Projektas vykdomas pagal programą "Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas" ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.