Lietuva rengs Europai krepšinio magistrus

Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Europos biuras parems specializuotas trenerio studijas Kaune, Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA).

"Mūsų patirtis rengiant krepšinio specialistus labai sudomino ir FIBA Europos biurą, ir kolegas iš Skandinavijos, kitų kontinento šalių", – sakė dienraščiui Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

FIBA Europos būstinėje Miunchene (Vokietija) įvykusiame nacionalinių krepšinio federacijų generalinių sekretorių konferencijoje M.Balčiūnas perskaitė pranešimą apie Lietuvos krepšinio trenerių ir jaunųjų žaidėjų rengimo sistemą.

– Kas jums pasiūlė parengti tokį pranešimą? – dienraštis pasiteiravo M.Balčiūno.

– Kai pernai Lietuva pagal jaunimo rinktinių rezultatus FIBA Europos reitinguose užėmė pirmąją vietą, pasipylė nemažai pageidavimų pasidalyti patirtimi, o FIBA Europos vadovai paprašė detaliau papasakoti apie tai, kaip mes dirbame.

– Kokio dėmesio sulaukėte Miunchene?

– Mane šiek tiek nustebino kolegų reakcija – dauguma buvo sužavėti. Papildomos informacijos paprašė keliolikos nacionalinių federacijų atstovai, pirmiausiai – anglai, švedai, suomiai, danai, albanai, armėnai, vengrai, bulgarai. Santūriau reagavo grandai – ispanai, italai, graikai, tačiau ir jie buvo įnikę į savo užrašus. Tai yra dar vienas įrodymas, kad Lietuva šioje srityje yra tarp pirmaujančių valstybių.

– Ką pabrėžėte savo pranešime?

– Išskirtinis mūsų privalumas – krepšinio trenerių specialybės studijos LKKA. Niekur kitur tokios sistemos nėra. Be to, turime unikalią praktikos bazę – vaikų sporto mokyklas, klubus, kur studentai gali semtis įgūdžių. Apmaudu, kad kartais mes nevertiname to, ką esame sukūrę.

– Ar tiesa, kad FIBA Europos biuras planuoja tapti LKKA partneriu naujajame krepšinio trenerių studijų projekte?

– Taip, ir ketina suteikti ne vien metodinę ar organizacinę, bet prireikus ir tam tikrą finansinę paramą. Kovo pradžioje vyksime į Vorčesterio universitetą Anglijoje, kur derinsime ir įvertinsime krepšinio trenerių magistro studijų programas. Planuojame iki birželio šį darbą užbaigti.

– Kokius kitus klausimus aptarėte šioje konferencijoje?

– Daug kalbėta apie pasaulį krečiančią finansų krizę, jos įtaką sportui. Diskutavome, kaip krepšinis galėtų išgyventi sunkmetį, kur galima rasti rėmimo šaltinių, kaip pritraukti ES fondų lėšas. Šios aktualijos vienodai rūpi visiems. Atkreipiau dėmesį, kad ispanai ar italai santūriau vertina susiklosčiusią situaciją, nes šiose šalyse krepšinį ir kitas sporto šakas dosniau nei pas mus globoja miestų savivaldybės. ES fondai – irgi išeitis, nors biurokratiniai brūzgynai atima daug laiko ir kantrybės.