Didžiausios valstybės biudžeto paramos sulauks krepšinis
2005 metų sporto biudžete bus 44 mln. 503 tūkst. litų.
Tai - bendra Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) skirtų valstybės biudžeto asignavimų suma, o į ją įtraukti Kultūros ir sporto rėmimo fondo (KSRF) pinigai (15 mln. 505 tūkst.), iš kurių vien sporto reikmėms atitenka pusė (7 mln. 752 tūkst. litų).
Tad realus sporto biudžetas šiemet bus 36,7 mln. litų. Pernai jis sudarė 31,7 mln. litų.
Federacijoms reiktų 54 milijonų
KKSD generalinis direktorius Vytas Nėnius bei lėšas skirsčiusios visuomeninės komisijos vadovas, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinis sekretorius Eugenijus Burokas pripažino, kad subrendo būtinybė peržiūrėti kai kuriuos pinigų dalijimo sporto šakų federacijoms kriterijus.
Pasak V.Nėniaus, nepatenkintų visada bus.
Departamentas niekada neįtiks absoliučiai visiems, - sakė jis. - Lėšų po truputį daugėja, tačiau reikmės yra dar didesnės.
KKSD direktoriaus teigimu, vien sporto federacijų poreikis - maždaug 54 mln. litų.
Tokių pinigų nėra iš kur paimti, - reziumavo V.Nėnius.
Šiemet bendra federacijoms skirtų pinigų suma padidėjo tik 300 tūkst. litų, arba 2,4 proc., o tai visai nedaug, - pridūrė E.Burokas. - Lėšų skirstymo kriterijus būtina peržiūrėti, nes yra sporto šakų, kurios tiesiog žaibiškai, mažiau nei per du sezonus, sugeba parengti pasaulio ar Europos čempionų arba parvežti per metus net 79 medalius ir, remdamosi galiojančia proporcijų tvarka, pateikia reikalavimus - finansuoti jas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus.
Planuojama, kad nauja valstybės skiriamų lėšų skirstymo schema bus aptarta 4-ajame Lietuvos sporto kongrese, kuris vyks šiemet balandžio mėnesį.
Kiek atseikėja rėmėjai - nežinia
Skirstant federacijoms numatytas lėšas ir atmetus Jaunimo žaidynių bei bendrų programų pinigus, komisijai teko padalyti 6,566 mln. litų.
Atsižvelgus į sporto šakų reitingus, tarp žaidimų daugiausia pinigų bus skirta krepšiniui - 1 mln. 409 tūkst. (pernai gavo 1 mln. 452 tūkst.), rankiniui - 377 tūkst. (426 tūkst.), žolės rieduliui - 294 tūkst. (290 tūkst.) ir futbolui - 170 tūkst. (182 tūkst.).
Antrosios grupės lydere tapo lengvoji atletika - 285,9 tūkst. (pernai - 258,7 tūkst.), dviračių sportas - 248,4 tūkst. (320 tūkst.) ir šiuolaikinė penkiakovė - 155,8 tūkst.
Gerokai apkarpytos dotacijos baidarių ir kanojų irklavimui: pernai šiai sporto šakai skirta 197,5 tūkst., šiemet - 142,7 tūkst. litų. Pastaruoju metu sparčiai progresuojantis plaukimas (155,1 tūkst.) gyvens šiek tiek geriau nei sunkioji atletika (144,3 tūkst.) ar tinklinis (124,3 tūkst.). Iš neolimpinių sporto šakų diržą rimčiau susiveržti teks sportiniams šokiams (pernai - 116 tūkst., šiemet - 86,5 tūkst.).
467 tūkst. teks aviacijos sporto šakų plėtojimo programoms, 344 tūkst. numatyta skirti techninėms sporto šakoms.
Kai kurie specialistai stebėjosi, kodėl lengvaatlečiams, Atėnų žaidynėse iškovojusiems aukso ir sidabro medalius, skirta mažiau nei, pavyzdžiui, rankininkams, tačiau individualios olimpinės sporto šakos dar gauna lėšų per Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC).
Nėra oficialios statistikos, kokią sporto federacijų biudžeto dalį sudaro rėmėjų pinigai, tarptautinių organizacijų pervedamos lėšos.
Fondo pinigai pasieks ir Kauną
Kultūros ir sporto rėmimo fondas (KSRF) iš viso gavo 344 paraiškas, o patenkino 187, kurių programų bendra vertė 7,75 mln. litų.
KSRF ekspertų komisijos pirmininkas Algirdas Raslanas pabrėžė, kad paraiškų buvo pateikta bendrai 45 mln. litų sumai.
Solidi parama bus suteikta Lietuvos sporto informacijos centrui (531 tūkst. - informacinės sistemos plėtrai, sporto specialistų kvalifikacijos kėlimui ir licencijavimui), taip pat prieštaringai vertinamai Lietuvos sporto federacijų sąjungai (470 tūkst. - konferencijų salių renovacijai bei informacijos perdavimo sistemų įsigijimui, 180 tūkst. - dalyvavimui 8-ajame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje).
Iš Kauno pateiktų paraiškų didžiausią sumą - 180 tūkst. - gaus viešoji įstaiga Nemuno žiedas (galimybių studijos parengimui, varžybų organizavimui bei įrangos įsigijimui), 60 tūkst. - UAB Oranžinis krepšinio kamuolys (A.Sabonio krepšinio mokyklos renovacijai), 40 tūkst. - Lietuvos kūno kultūros akademija (bokso salei), 30 tūkst. - Kauno krepšinio mokykla (kompiuterinės įrangos įsigijimui, darbo sąlygų gerinimui).
V.Nėnius nesitrauks
KKSD generalinis direktorius V.Nėnius, be kita ko, patvirtino, jog neketina trauktis iš posto po to, kai Valstybės kontrolė nustatė KKSD veikloje buhalterinės ir nekilnojamojo turto apskaitos trūkumų.
V.Nėnius, vakar susitikęs su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku, aptarė Valstybės kontrolės pareikštas pastabas, tačiau patikino nesulaukęs siūlymo trauktis iš posto.
Jei iškiltų toks klausimas, galėtume aptarti, - po pokalbio sakė departamento direktorius.
Pasak ELTA pranešimo, Valstybės kontrolė, ištyrusi departamento veiklą 2004 metų gegužės-birželio mėnesiais, nurodė kai kuriuos buhalterinės ir nekilnojamojo turto apskaitos trūkumus. Šią ataskaitą išnagrinėjęs Seimo Audito komitetas paskelbė, kad departamentas ne tik netvarkingai veda buhalterinę apskaitą, bet ir neturi tikslių duomenų, kokios vertės turtu disponuoja, kiek bei kokie pastatai jam priklauso.
Tačiau V.Nėnius patikino, kad į nurodytas pastabas buvo atsižvelgta, o pastebėti buhalterinės apskaitos trūkumai jau pašalinti.
Pasak KKSD vadovo, per susitikimą su Seimo Pirmininku buvo aptartos galimybės Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas panaudoti sporto bazių plėtrai. Departamentas jau yra parengęs ir pateikęs Ūkio ministerijai renovuotinų bazių sąrašą.
Naujausi komentarai