Devyni Lietuvos sportininkai jau įvykdė kvalifikacinius 2004 metų Atėnų vasaros žaidynių normatyvus
Lietuvos lengvaatlečiai gyvena jau 2004 metų Atėnų vasaros olimpinių žaidynių ritmu. Nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio Alekso Stanislovaičio teigimu, užtikrinus pakankamą pasirengimo šioms varžyboms finansavimą į prizinę vietą pretenduotų ne tik Virgilijus Alekna.
Atletams - didesni reikalavimai
Šis sezonas mūsų lengvajai atletikai, pasak A.Stanislovaičio, buvo sėkmingas. Net devyni sportininkai jau įvykdė aukštus Atėnų olimpiados normatyvus.
A lygio kvalifikacijos barjerą įveikė disko metikas V.Alekna, daugiakovininkė Austra Skujytė, ėjikės Kristina Saltanovič ir Sonata Milušauskaitė, maratono bėgikės Inga Juodeškienė bei Živilė Balčiūnaitė, B - sprinterė Agnė Visockaitė-Egert, ieties metikė Rita Ramanauskaitė ir bėgikas Mindaugas Norbutas.
Šį kartą olimpiniai normatyvai yra aukštesni nei prieš Sidnėjaus žaidynes. Tai liudija pavyzdys iš pasaulio čempionato Paryžiuje: šuolių į tolį rungtyje A normatyvą įvykdė tik vienas sportininkas, o B - vos penki, - sakė A. Stanislovaitis.
Vis dėlto, pasak Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio, svarbiausia, kad mūsų atletai aukštus rezultatus pasiektų ne vien siekdami kvalifikacijos normatyvų, bet ir tada, kai ateina svarbiausių startų metas - olimpinės žaidynės, pasaulio bei Europos čempionatai.
Deja, būna, kad įvyksta priešingai.
Prasčiau, nei tikėjomės, šiemet pasirodė Austra Skujytė. Tai, kaip atmestinai jos pasirengimu pasaulio čempionatui rūpinosi JAV treneris Klifas Roveltas, liudija, jog daug ką sujaukė nuoseklumo stoka, - pabrėžė A.Stanislovaitis.
Fenomenaliu stabilumo pavyzdžiu patyręs specialistas pavadino V.Alekną, kuris, nepaisydamas traumų ir operacijų, taip suplanuoja savo darbą, kad geriausią sportinę formą pasiekia reikiamu momentu.
Auksinė lyga vilios lyderius
Paradoksalu, tačiau pas mus olimpinis normatyvas - dar ne argumentas tikėtis visaverčio valstybės finansavimo, kuris leistų ramiai rengtis žaidynėms.
Valdininkų kriterijai ir sprendimai - neprognozuojami, todėl gali atsitikti taip, kad toks sportininkas bus paskirtas į grupę, kuriai teks juokingai menkos lėšos, - nuogąstavo A.Stanislovaitis.
Anot trenerio, pernai olimpinės rinktinės nariams lengvaatlečiams (išskyrus V.Alekną ir A.Skujytę) metams buvo skirta po 8000 litų (įskaičius vitaminus, bazių nuomą treniruotėms, komandiruotes į užsienį ir t.t.), kandidatams į Pekino olimpiadą - po 3000 Lt. Tai, A.Stanislovaičio teigimu, per maži pinigai.
Kol kas nežinoma, kaip savo būsimojo sezono varžybas surikiuos olimpinis ir pasaulio čempionas V.Alekna.
Viliamasi, jog jo neginčytinu prioritetu bus Atėnų olimpiada, tačiau pajėgiausi planetos atletai turi kitą pasirinkimą ir, beje, labai pelningą - Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) Auksinę lygą.
IAAF į šių prestižinių komercinių varžybų 2004 metų programą įtraukė ir vyrų disko metimo rungtį. Kaip žinoma, pagrindinis Auksinės lygos prizas - 1 milijonas dolerių, kurį gali iškovoti atletas, laimėjęs visus šešis etapus.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinio sekretoriaus Eugenijaus Buroko teigimu, yra sudėtinga planuoti sportininkų pasirengimą naujam sezonui, nes mūsų šalyje kasmet vykstantis lėšų skirstymo vajus gali užtikrinti nevienodą finansavimą.
Pavyzdžiui, Estijos sporto biudžete lengvoji atletika turi pastovią eilutę bei papildomus penkis procentus, atsižvelgiant į šalies ekonomikos augimą.
Užtarimo - net į IAAF?
Ir toliau Lietuvos lengvosios atletikos Achilo kulnu lieka sporto bazių problema, ypač Vilniuje.
Atrodo, kad visi jau susitaikė su normalaus stadiono sostinėje nebuvimu, o atnaujintas maniežas stokoja lėšų savo veiklai ir nenori pusvelčiui priimti sportininkų.
Padėtis Vilniuje yra absurdiška, - sakė E.Burokas, pridūręs, jog susiklosčiusi situacija gerai žinoma ir Vyriausybei, ir Kūno kultūros ir sporto departamentui, tačiau kažkodėl net Žalgirio stadiono renovacijos projekte nenumatyta šioje arenoje palikti bėgimo takus.
LLAF neatmeta galimybės kreiptis į IAAF ar Europos lengvosios atletikos asociaciją (EAA), kad šios organizacijos atkreiptų Lietuvos valdžios dėmesį į lengvaatlečių rūpesčius.
Šiomis dienomis EAA patvirtino 2004 metų varžybų kalendorių. Lietuvai, laukiančiai 2005 metų Europos jaunių čempionato, kitąmet neteks rūpintis aukščiausio tarptautinio lygio renginiais.
Kaune vyks tik tradicinis trijų Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) mačas, bėgimai Nidoje ir Vilniuje bei ėjimo varžybos Birštone ir Druskininkuose.
Tuo tarpu estai tapo Europos daugiakovių taurės vyrų superlygos ir moterų 1-osios lygos varžybų šeimininkais, o latviai sukvies Europos daugiakovių taurės 2-osios lygos dalyvius.
Tieks kokybiškus maisto papildus
LLAF ir toliau buria rėmėjus, kurie padeda lengvaatlečiams. Vakar Vilniuje pasirašyta nauja sutartis su UAB Olimplita, kuri aprūpins mūsų šalies sportininkus Lenkijos firmos Sportatut gaminamais Olimp serijos maisto papildų produktais.
Jau dešimt metų veikianti Lenkijos kompanija visas naujausias produktų gamybos ir receptūros technologijas perka bei gauna iš žinomiausių Vakarų Europos bei Amerikos institutų, dietologijos bei farmacijos specialistų. Sportatut remia geriausius beveik visų sporto šakų Lenkijos sportininkus.
Pasak Olimplitos direktoriaus Nerijaus Kanapkos, bendrovė nuo 2002 metų importuoja Olimp maisto papildus ir bendradarbiauja su įvairiomis federacijomis.
Pagal pasirašytą rėmimo sutartį per metus lengvaatlečiai gaus produkcijos už 15 tūkstančių litų.
Naujausi komentarai