Vengrijoje rungtyniavusiam V.Jurgilui krepšinis buvo tapęs sunkiu darbu
Atjaunėjusi ir ne geriausius laikus išgyvenanti Kauno TOPO centro-Atleto komanda sustiprino savo gretas 35 metų 199 cm ūgio krepšininku kauniečiu Vaidu Jurgilu. Į Lietuvą buvęs ilgametis geriausių Atleto laikų žaidėjas sugrįžo po trejų su puse metų pertraukos.
Grįžo į gimtąją komandą
Kai V.Jurgilas 1999-aisiais nutarė palikti Kauno Atletą, treneris Gintautas Obelevičius atsisveikindamas jam pasakė: Jeigu norėsi sugrįžti į Atletą užbaigti karjeros, durys į komandą tau bus visada atviros. Kol kas nežinia, ar V.Jurgilas grįžo visam laikui, bet gali būti, kad gimtąja vadinamoje komandoje jis iš tiesų ir užbaigs krepšininko karjerą.
V.Jurgilas 1993-1994 metais atstovavo Kauno Žalgiriui, nuo 1994 iki 1999 metų su pusmečio pertrauka žaidė Atlete (1997-1998 m. didžiąją sezono dalį jis praleido Kinijoje ir į Kauno komandą grįžo tik sezono pabaigoje), po to dar vieną sezoną rungtyniavo Panevėžyje, o 2000-aisiais išvyko į Pakšo Atomeromu. Trejus metus žaidęs vienoje stipriausių Vengrijos ekipų, 2003 metų rudenį V.Jurgilas persikėlė į Kapošvarą, su kurio ekipa Klima sutartis sausio mėnesį nutrūko.
Pasiekė ne vieną pergalę
- Grįžote užbaigti karjeros į TOPO centro-Atleto komandą ar dar turite minčių tęsti karjerą svetur?
- Tiksliai nieko negaliu pasakyti. Aišku tik tai, kad šį sezoną jau tikrai niekur nevažiuosiu. Kol kas nežinau, kaip bus rudenį, bet gali būti, kad mano karjera jau eis į pabaigą.
- O kodėl nepavyko užbaigti sezono Vengrijoje?
- Pralaimėjome dvejas paskutines rungtynes vieno taško skirtumu, tad buvo nepatenkintų mūsų žaidimu, be to, buvo juntamas ir pinigų stygius, todėl prasidėjo žaidėjų kaita. Legionieriai keičiami pirmiausia.
- Tačiau Pakšo Atomeromu komandoje išgyvenote gerus laikus?
- Taip, ten viskas buvo gerai. Nuolat žaidėme finale, kartą tapome Vengrijos čempionais, laimėjome šalies taurę, tad visą laiką komandą lydėjo teigiamos emocijos. O man krepšinyje visada labai svarbu buvo ne tik pinigai, bet ir teigiamos emocijos. Negaliu pasakyti, kad šį sezoną jų labai trūko, galbūt Kapošvaro komandai labiau stigo sėkmės.
Mintys sukosi apie namus
- Vengrijoje gyvenote trejus su puse metų. Ar patiko šalis?
- Pripratau prie gyvenimo Vengrijoje, prie šiltesnio klimato. Bet iš tiesų pastaraisiais metais mano mintys jau buvo namuose, Kaune. Traukė grįžti. Galbūt todėl, kad krepšinis man buvo tapęs sunkiu darbu, ypač šį sezoną tai jutau.
- Kodėl taip atsitiko?
- Tikrai ne dėl sveikatos. Bet mano šeima visą laiką gyveno atskirai, atvažiuodavo tik aplankyti manęs, todėl juo toliau, juo sunkiau buvo taip gyventi. Be to, pasikeitė treneris - atėjo naujas strategas iš Serbijos ir Juodkalnijos. Jo treniruotės trukdavo 3,5-4 valandas. Todėl krepšinis tapo sunkiu darbu. Galbūt ir mano metai jau ne tie, kad galėčiau išlaikyti tokius treniruočių krūvius dukart per dieną. Treniruotės, mano supratimu, buvo be reikalo ištęstos. Bet toks trenerio darbo stilius. Aš buvau nepatenkintas ir burbėdavau, kad tiek nereikia.
- Vengriškai laisvai kalbėjote?
- Negaliu pasakyti, kad laisvai, nebent alaus išgėręs (juokiasi). Šiaip daugiau tekdavo bendrauti angliškai.
- Pažaidęs Kinijoje užmezgėte verslo ryšius su šia šalimi. Galbūt kas nors panašaus įvyko ir pagyvenus Vengrijoje?
- Ne. Buvo minčių, netgi buvome pradėję vystyti konkrečią veiklą, bet dėl įvestų kvotų viskas sustojo.
Trenerį privalu gerbti
- Kokį įspūdį padarė atjaunėjęs TOPO centras-Atletas?
- Visa Lietuvos krepšinio lyga atjaunėjusi. Atletui nepasisekė todėl, kad šiemet labai migravo žaidėjai - vieni atėjo, kiti išėjo. Todėl labai sunku buvo dirbti treneriams, nes vis naujus žaidėjus teko mokyti derinių ir pratinti prie komandos. Bet šiuo metu esantys Atleto krepšininkai labai perspektyvūs ir ateityje turėtų pasiekti neblogų rezultatų. Viskas priklausys nuo jų pačių, nuo to, kaip jie dirbs treniruotėse ir stengsis tobulėti. Aš stengsiuosi, kad komanda būtų draugiška, kad nebūtų tarpusavio nesusipratimų, kad žaidėjai vienas kitą gerbtų.
- Jaunai komandai patyrusio veterano patirtis aikštėje taip pat turėtų praversti.
- Labai norėčiau, kad komanda atsigautų, nors turbūt neverta tikėtis, kad sugrįš tie Atleto laikai, kai su Žalgiriu kovojome dėl LKL aukso žiedų. Tikiu, kad viskas bus gerai ir mums pavyks pabėgti iš paskutinės vietos.
- Vieną sezoną Atlete kartu žaidėte su Ramūnu Cvirka. Dabar jis tapo jūsų treneriu. Ar nekyla noras pasiginčyti?
- Aš galiu išsakyti savo nuomonę, bet būdamas profesionalu žinau, kaip reikia elgtis su treneriu - jį privalau gerbti. Be to, Ramūnas Cvirka tikrai labai gerai dirba ir negalėčiau jam reikšti jokių pretenzijų.
Naujausi komentarai