Lietuva rengiasi pritarti naujiems kovos su dopingu sporte įstatymams
Tarptautinę sporto bendruomenę, nekantriai ir neramiai laukiančią kovo mėnesio, kai Kopenhagoje (Danija) bus priimtas Pasaulinis antidopingo kodeksas, neseniai pribloškė sensacinga žinia.
Pasaulinės antidopingo agentūros (World Anti-Doping Agency, WADA) prezidentas Ričardas Paundas pranešė, kad beveik dvejiems metams - iki 2006-ųjų pradžios - gali būti atidėtas kodekso įsigaliojimas, nors planuota jį paleisti į gyvenimą jau kitąmet, prieš Atėnų vasaros olimpines žaidynes.
Gali būti, kad tai - didžiųjų valstybių, jų politinių ir finansinių interesų įtaka, - mano Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento vyriausioji specialistė-gydytoja antidopingo programai Rima Berlovienė.
Spaudimas - laikinas reiškinys
R.Paundo pareiškimas sukėlė įvairių komentarų. Turint galvoje, kad šis principingas pareigūnas, gindamas Antidopingo kodeksą, lig šiol vengė nuolaidų ir kategoriškai nemėgo net menkiausio vėlavimo, jo stabtelėjimas tapo stulbinančiu netikėtumu.
Pasigirdo teiginių, kad agentūrą rimtai spustelėjo kai kurių Europos ir Amerikos valstybių vyriausybės bei Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), finansiškai remiantys šią instituciją. Į tai WADA prezidentas atsakė, jog su tam tikromis išlygomis galima kalbėti tik apie politinį spaudimą, tačiau ir jis - laikinas.
Neabejoju, kad Kopenhagoje bus vienbalsiai priimtas Antidopingo kodeksas. Yra kita problema: po to visos šalys, tarptautinės sporto federacijos ir nacionaliniai olimpiniai komitetai (NOK), atsižvelgdami į kodeksą, privalės peržiūrėti ir pritaikyti savo norminius aktus, kad jis galėtų veikti.
NOKams ir federacijoms tai padaryti bus paprasčiau nei valstybių lygiu. Vienur pakaks pakeisti įstatymus, kitur galbūt teks imtis netgi Konstitucijos. Prireiks laiko įvairiems derinimams vyriausybėse, aptarimams parlamentuose. Galima ir nespėti viską sutvarkyti laiku, - argumentavo R.Paundas.
Niekas nenori skandalų
Vis dėlto akylūs stebėtojai atkreipė dėmesį ir į finansus. Netikėtas sutapimas: kitą dieną po WADA prezidento pareiškimo apie galimą Antidopingo kodekso įsigaliojimo atidėjimą, TOK pervedė į agentūros sąskaitą 3,7 milijono JAV dolerių.
Agentūros 2003 metų biudžete turėtų būti sukaupta 21 milijonas JAV dolerių.
Iš jų 4,5 mln. numatyta skirti tyrimų projektams, o 5 mln. - testams ne varžybų metu atlikti ir juos išanalizuoti laboratorijose. 500 tūkstančių dolerių atiteks įvairioms švietimo programoms, 600 tūkst. - specialiems sportininkų dopingo kontrolės pasams, 300 tūkst. - nepriklausomų ekspertų ir stebėtojų veiklai finansuoti.
WADA biudžetas 2002 metais buvo neįvykdytas (juo labiau kad ne visos šalys sugebėjo į savo biudžetus įsitraukti WADA sumas), todėl agentūros vadovas padėkojo už svarų ir gyvybingą įnašą bei pakvietė šiuo pavyzdžiu susidomėti kitus finansuotojus, išlaikančius WADA. Kai kurių šalių vyriausybės mielai sutiko tai padaryti kuo greičiau.
WADA oponentai šį geranorišką ir operatyvų bendradarbiavimą aiškina taip: Antidopingo kodeksui įsigaliojus prieš Atėnų olimpiadą, agentūra būtų nepraleidusi progos žaidynėse sučiupti vieną kitą sporto žvaigždę ar išvyti iš Graikijos keletą nacionalinių komandų, tačiau šiuo metu būsimaisiais skandalais nesuinteresuotas nei TOK, nei olimpiados šeimininkai bei rėmėjai.
Taip pat gali būti, kad R.Paundas, Maskvoje netiesiogiai leidęs suprasti, jog naujasis kodeksas jo vadovaujamai agentūrai suteiks beveik neribojamų įgaliojimų, savo grėsminga pozicija išprovokavo WADA finansuojančių organizacijų nepasitenkinimą ir nerimą, tad galiausiai abi pusės buvo priverstos ieškoti kompromiso.
Gera valia ir WADA pinigai
Vienu paskutiniu Antidopingo kodekso testu tapo ir pernai gruodį Rusijos sostinėje Maskvoje įvykusi 5-oji tarptautinė tarpvyriausybinės konsultacinės antidopingo grupės konferencija, kurioje Lietuvai atstovavo R.Berlovienė. Tada pritarta memorandumui dėl bendrų kovos su dopingu principų.
Dokumente, kuris, pasak R.Berlovienės, yra neįpareigojantis, tačiau pakankamai konkretus geros valios susitarimas, skelbiama apie pasaulio valstybių vyriausybių ir nevyriausybinių (t.y. nacionalinių olimpinių komitetų, tarptautinių ir nacionalinių sporto federacijų) organizacijų politiką remiant WADA veiklą. Memorandumą pasirašė 53 šalių atstovai.
Maskvoje taip pat patvirtinta formulė, pagal kurią valstybės mokės mokesčius WADA biudžetui. Afrikos žemynas paklos 0,5 proc. viso agentūros biudžeto, Amerikos - 29 proc., Azijos - 20,46 proc., Okeanijos - 2,54 proc., o Europos - 47,5 proc. 2003 metų WADA biudžetas - beveik 21 milijonas JAV dolerių.
Europos šalims mokesčių dalis apskaičiuota, atsižvelgus į narystę Europos Sąjungoje bei Europos tarybos kultūros konvenciją, taip pat šalies gyventojų skaičių, bendrąjį vidaus produktą bei sportininkų, dalyvavusių olimpinėse žaidynėse, skaičių. Lietuvai į WADA biudžetą teks sumokėti 0,16 proc. Europai skirtų mokesčių.
Pernai mūsų šalies įmoka buvo 6600 JAV dolerių. Šiemet jis, kaip ir kitoms Europos valstybėms, padidės 18 procentų, - sakė R.Berlovienė.
Kartu su pinigais bei žemynų atstovavimo WADA kvotomis, dėmesio centre buvo ir Antidopingo kodekso projektas.
Naujoji agentūra ne vien kontroliuos
Lig šiol WADA veiklą reglamentuoja Deklaracija apie dopingą sporte. Naujasis kodeksas - globalus dokumentas. Jam pritarusios valstybės vyriausybių lygiu įsipareigos kovoti su dopingu, o pažeidusios jį sulauks rimtų sankcijų, - teigė R.Berlovienė.
Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento vyriausiosios specialistės, už dopingo vartojimą nukentės ne vien atletas. Bus nubausta ir šalis, pritarusi kodeksui, tačiau vėliau jį ignoravusi. Griežčiausia sankcija - visų tos valstybės sportininkų pašalinimas iš olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų.
Lietuva neturi priežasčių nepritarti naujajam kodeksui. 1995 metais Seimas ratifikavo Europos antidopingo konvenciją, turime Antidopingo komisiją. Svarbiausia - parengti ir suderinti savąjį juridinį mechanizmą taip, kad, ratifikavę kodeksą, galėtume jį vykdyti.
Tuo tikslu rengiame dopingo prevencijos bei kontrolės reorganizaciją. Turime kvalifikuotų, tarptautinio lygio specialistų, tačiau, pasaulyje stiprėjant kovai su dopingu, reikalingas naujas impulsas ir Lietuvoje. Platesnei veiklai reikia didesnės vyriausybinių organizacijų paramos.
Todėl mūsų šalyje ketinama įkurti naują struktūrą - nepriklausomą Antidopingo agentūrą. Stiprus biudžetas, nacionalinė antidopingo programa, orientuota ne vien kontrolei, bet ir švietimui, informacijai, bendradarbiavimas su Užsienio reikalų, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijomis turėtų padėti efektyviai laikytis kodekso reikalavimų, - pasakojo Kauno dienai pareigūnė.
Marihuana - ne narkotikas?
Ar WADA, baigianti parengti Antidopingo kodeksą, iš tikrųjų atspari bet kokiam užkulisiniam spaudimui? Kokių pasekmių turės sankcijos, jei kodeksą pažeis įtakingos ir finansiškai galingos sporto organizacijos?
Pozicija, kad sportas privalo būti švarus, atrodo, jau nereikalauja komentarų, tačiau Maskvoje, analizuojant šalių pateiktas kodekso projekto pataisas bei papildymus, specialistams kilo klausimas: kodėl iš draudžiamų preparatų sąrašo išbraukti lengvieji narkotikai? Kaip žinoma, Kanadoje bei JAV marihuanos rūkymas profesionalų ir studentų lygose nelaikomas dopingo kontrolės pažeidimu.
R.Paundas viename interviu paneigė, kad lengvųjų narkotikų atsisakyta amerikiečių reikalavimu, nustebinęs replika, jog būtent Kanada ir JAV prašė neišbraukti marihuanos, tačiau dauguma kitų šalių (WADA prezidentas nekonkretizavo - kokios) tuo pasipiktino, esą šis draudimas suvaržo pilietines teises ir laisves...
Diskutuotinas ir WADA noras sekti beveik kiekvieną sportininko žingsnį. Kodeksas numato, kad atletas privalės informuoti agentūros pareigūnus apie visus savo maršrutus po pasaulį, taip pat bet kuriuo laiku įsileisti dopingo kontrolės agentą į namus, kad jis galėtų paimti mėginius tyrimams. Atsisakiusiems atverti duris grės diskvalifikacija visam gyvenimui.
Gudruolius išmes iš sporto
Antra vertus, naujasis kodeksas atims norą savaip interpretuoti nusikaltimo ir bausmės teoriją bei praktiką. Tokie atvejai, kaip kad skandalas JAV, kur šios šalies lengvosios atletikos federacija (USATF) ne juokais susikibo su Tarptautine lengvosios atletikos federacija (IAAF), o kolegų ginčą turėjo išspręsti Sporto arbitražo teismas (CAS), turėtų daugiau nepasikartoti.
USATF Sidnėjaus olimpiados išvakarėse sučiupo keletą lengvaatlečių, vartojusių dopingą, tačiau, nepaisydama privalomų taisyklių, nenubaudė ir nepranešė jų pavardžių IAAF, kurios narė ji yra. Paskelbta, kad vienas iš tų sportininkų netgi dalyvavo žaidynėse.
IAAF labai supyko. Ylai išlindus iš maišo, triukšmą sukėlė informacija, kad USATF dangstė ne penkis, o trylika dopingą vartojusių lengvaatlečių, tačiau lyg niekur nieko dalyvavusių ne tik Sidnėjaus, bet ir Atlantos olimpiadoje.
Tai sužinoję TOK prezidentas Žakas Rogas ir WADA vadovas R.Paundas pagrasino: USATF bus išspirta ir iš IAAF, ir iš JAV olimpinio komiteto.
Deja, visų nuostabai CAS nusprendė, kad USATF nepažeidė IAAF įstatų. Ką galėtų reikšti paradoksas, kad abi organizacijos arbitražo verdiktą sutiko palankiai?
Neabejoju, jog visada bus gudruolių, kurie bandys slapukauti ar apgaudinėti. Antidopingo kodeksas - tai kaip policija visuomenėje. Visi privalo suvokti: jei kas nors pamėgins sukčiauti, WADA jį tikrai išaiškins ir išmes iš sporto, - yra pabrėžęs R.Paundas.
Naujausi komentarai