2004 metais išskirtinio dėmesio sulaukė miesto krepšininkų, plaukikų, lengvaatlečių, šokėjų ir kultūristų startai bei pasiekimai
2004 metais iš tarptautinių varžybų su medaliais į Kauną grįžo dešimties sporto šakų - krepšinio, lengvosios atletikos, kultūrizmo, plaukimo, sportinių šokių, kiokušin karatė, motorlaivių, imtynių, bokso bei orientavimosi - atstovai.
Tradicinėje Kauno dienos apklausoje dienraščio skaitytojai teigė šiemet labiausiai įsiminę krepšininkų, plaukikų, lengvaatlečių, šokėjų ir kultūrizmo meistrų startus bei jų laimėjimus.
Rinkimų atsisakyta
Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyrius bei dienraštis Kauno diena šiemet nutarė atsisakyti iki šiol rengtų Metų sportininko rinkimų, nes beveik kiekvieną kartą geriausiųjų dešimtuko rezultatai sulaukdavo prieštaringų komentarų, netgi ambicingų pretenzijų, pirmiausiai iš tų, kurių siūlyti kandidatai nepatekdavo į populiariausiųjų gretas.
Sporto mėgėjams buvo pateiktas kitas pasiūlymas: tiesiog prisiminti ir įvardyti ne vien įspūdingiausias, iškiliausias kauniečių atletų pergales, bet ir žmones, be kurių pastangų sporto laimėjimų būtų mažiau - trenerius, federacijų, sporto mokyklų ir klubų vadovus, vadybininkus, varžybų organizatorius, mokslininkus ir medikus, rėmėjus.
Prieššventinėje apklausoje dalyvavo daugiau nei trys šimtai Kauno dienos skaitytojų, paskambinusių į redakciją pasidalyti nuomonėmis arba elektroniniu paštu atsiuntusių pavardes tų, kurie nusipelnė išskirtinio dėmesio.
Deja, buvo paminėtas vos vienas kitas sėkmingai dirbęs treneris, varžybų organizatorius, vadybininkas ar sportą rėmęs verslininkas. Įsimintiniausių įvykių ir sportininkų rikiuotės priekyje - krepšinio, plaukimo, lengvosios atletikos, sportinių šokių bei kultūrizmo varžybos bei jose iškovoti apdovanojimai.
Jaunimo medaliai
Kauno krepšinio medalių kraitį šiemet papildė Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinei atstovavę kauniečiai.
Čekijoje įvykusiame Europos čempionato finalo turnyre lietuviai, treniruojami Ramūno Butauto ir Rimo Kurtinaičio, užėmė trečiąją vietą. Bronzos medaliai buvo įteikti komandoje žaidusiems Kauno krepšininkams Laurynui Pečiukaičiui, Jonui Mačiuliui, Valdui Dabkui, Linui Kleizai, Michailui Anisimovui, Pauliui Jankūnui ir Dariui Šilinskiui.
Vos žingsnio iki Atėnų olimpiados apdovanojimų pritrūko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, kurioje irgi buvo Kauno atstovų. Kauno dienos skaitytojai daugiausiai šiltų žodžių išsakė įžaidėjui Šarūnui Jasikevičiui, tritaškiais nokautavusiam JAV rinktinę.
Be to, Šarūnas šiemet pavasarį su Tel Avivo Maccabi (Izraelis) klubu tapo Eurolygos čempionu, o neseniai interneto svetainės Eurobasket.com rinkimuose buvo pripažintas geriausiu 2004 m. Europos krepšininku.
Dar vienas ryškus įrašas miesto krepšinio metraštyje - Arvydo Sabonio sezonas Žalgiryje. Būdamas vyriausiu Eurolygos žaidėju, legendinis žalgirietis tapo naudingiausiuoju 2003-2004 m. šio turnyro krepšininku, nustelbęs gerokai jaunesnius varžovus. Prie savo sportinių trofėjų A.Sabonis pridėjo ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiono žiedą.
Įsimintini plaukikų metai
Sėkmingi metai buvo Kauno plaukikams - ir profesionalams, ir neįgaliesiems.
Trenerio Ramojaus Kalyčio auklėtinis Vytautas Janušaitis tapo pirmuoju lietuviu, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo patekusiu į olimpinių žaidynių finalą: kaunietis, dalyvavęs 200 m plaukimo kompleksiniu būdu varžybose, užėmė septintąją vietą.
Gruodžio pradžioje Austrijoje įvykusiame Europos plaukimo 25 m baseine čempionate Vytautas iškovojo bronzos medalį.
Aukštų rezultatų taip pat pasiekė Rolandas Gimbutis, Saulius Binevičius.
Pasaulio veteranų čempione tapo Birutė Statkevičienė. Pasižymėjo ir šuolininkai į vandenį Asta Girdauskienė (auksas ir bronza), Kostas Karpavičius (sidabras).
Iš Atėnų parolimpinių žaidynių sidabro medalį parsivežė Kęstutis Skučas. Jis 50 m plaukimo nugara (S4 grupė) finale nusileido tik pasaulio rekordininkui meksikiečiui Chuanui Ignasijui Rejesui.
Kelios dešimtys Kauno dienos skaitytojų linkėjo K.Skučui ištvermės ir sėkmės būsimose varžybose.
Šokėjai - vėl tarp geriausiųjų
Į geriausių 2004 m. Lietuvos sportininkų dešimtuką buvo išrinkti daugkartiniai šalies klasikinių sportinių šokių čempionai, Kauno Sūkurio vadovų bei trenerių Jūratės ir Česlovo Norvaišų auklėtiniai Arūnas Bižokas ir Edita Daniūtė.
Jie - vieni iš kelių Kauno sportininkų, šiemet iškovojusių daugiau nei vieną medalį aukščiausio lygio varžybose: Arūnas ir Edita gegužės mėnesį Slovėnijoje tapo Europos vicečempionais, taip pat buvo antri spalį Vilniuje surengtame pasaulio čempionate.
Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) studentės Meilės Stonytės (treneris Marius Jukonis) pasiekimai - net du aukso ir vienas sidabro medalis: ji tapo pasaulio ir Europos alyš (imtynių už diržų) čempione bei Europos sambo vicečempione.
Kylančia Lietuvos lengvosios atletikos žvaigžde Kauno dienos skaitytojai pavadino Viktoriją Žemaitytę.
Trenerio Alvydo Gavėno auklėtinė liepos mėnesį Italijoje įvykusiame pasaulio jaunimo čempionato septynkovės varžybose surinko 5810 taškų ir laimėjo sidabro medalį. Tai buvo pirmasis apdovanojimas per visą lietuvių dalyvavimo planetos jaunimo pirmenybėse istoriją.
Atėnų parolimpinėse žaidynėse Kauno neįgalieji lengvaatlečiai iškovojo du apdovanojimus: bronzą - Kęstutis Bartkėnas (10000 m bėgimas) ir Rolandas Urbonas (disko metimas).
Kultūristai - populiarūs
Didelis Kauno dienos skaitytojų telefonų skambučių antplūdis buvo skirtas kultūrizmo atstovams, kasmet tarptautinėse varžybose iškovojantiems po kelis medalius.
Populiariausias iš atletų, sulaukęs daugiausiai savo gerbėjų atsiliepimų - pasaulio jaunimo fitneso čempionu (pagal WFF) versiją tapęs Karolis Žilinskas (treneris Leonidas Maksimovas). Į geriausių Lietuvos fitneso federacijos (LFF) 2004 m. atletų dešimtukus taip pat pateko planetos pirmenybių prizininkės kaunietės Laura Romeraitė (sidabras) ir Marta Alešiūnaitė (bronza).
Įspūdingą savo apdovanojimų kolekciją papildė Kauno Olimpo klubo atstovė Živilė Raudonienė, pasaulio fitneso čempionate (pagal IFBB versiją) užėmusi trečiąją vietą.
Sporto mėgėjai taip pat paminėjo Artūrą Bartkų, pasaulio kultūrizmo ir fitneso čempionate (pagal WABBA versiją) iškovojusį bronzos medalį.
Įvykių sraute buvo ir skandalas
Pelnyto, nors ir kuklesnio, atgarsio sulaukė kiokušin karatė, bokso, orientavimosi bei motorlaivių sporto atstovų laimėjimai.
Europos vicečempione tapo kiokušin karatė kovotoja Margarita Čiuplytė, o bronzos medaliais apdovanoti kauniečiai Artūras Mazeliauskas ir Vytautas Viščius. Boksininkas Vitalijus Subačius tapo Europos Sąjungos (ES) šalių čempionato prizininku - užėmė antrąją vietą. Gajos sporto mokyklos auklėtinis, orientavimosi sporto meistras Simonas Krėpšta pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate iškovojo du bronzos medalius. Laimutis Morkūnas pasaulio motorlaivių lenktynių S-550 klasės čempionate buvo trečias.
Tarp įsimintiniausių šių metų sporto įvykių, susijusių su Kaunu - apmaudus Žalgirio krepšininkų pralaimėjimas Maccabi ekipai Tel Avive per Eurolygos TOP-16 etapo varžybas, Europos akrobatinio skraidymo čempionatas Aleksote bei Nacionalinėje futbolo klubų asociacijoje (NFKA) garsiai kilęs ir tyliai subliūškęs skandalas dėl lemiamų A lygos rungtynių tarp FBK Kaunas ir Panevėžio Ekranas komandų.
Naujausi komentarai