Karaliaus Rikis - vėl ant dviračio

Karaliaus Rikis - vėl ant dviračio

12-ąjį kartą Baltijos laivų statyklos darbuotojas Ivanas Čepurnychas dalyvavo sunkiame dviratininkų žygyje, skirtame Mindaugo karūnavimo dienai.

Klaipėdietis prisipažino, kad yra praleidęs tik vieną – pirmąjį – žygį. Ir tai todėl, jog nežinojo.

Organizatoriai ir šįmet buvo numatę Mindaugo karūnavimo metus simbolizuojančią 1253 km trasą. Tiesa, dėl prastų oro sąlygų ji buvo sutrumpinta perpus. Rengėjai tik po žygio leido suprasti, kad neturėjo ir pakankamai lėšų visam maratonui.

Šito nežinodami ant plieninių žirgelių ryžosi sėsti 14 vyrų. Didžioji dauguma – panevėžiečiai, kiek mažiau – vilniečių ir vienintelis uostamiesčio atstovas I.Čepurnychas.

Juos išlydėti susirinko gana kompetentinga kompanija: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, Vilniaus kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, Lietuvos futbolo rinktinės vyr. treneris Algimantas Liubinskas.

Dalyviai įprato, kad kiekvienais metais jiems tenka minti pedalus vis kitokiu maršrutu. Šįkart dviratininkų kelias iš sostinės nusidriekė per Ruklą (Jonavos r.), Ruklius (Utenos r.) ir Rukainius (Vilniaus r.) – Karaliaus Mindaugo sūnų Rūklio ir Rupeikio valdytas vietoves.

Pirmąjį vakarą Vorutos klubo Karaliaus Mindaugo kolegijos prezidento Juozo Kembrės vadovaujama dviratininkų grupė atvyko į Sudeikius, kur juos sutiko Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Petravičius, gyventojai, o gražų koncertą surengė Sudeikių kultūros centro saviveiklininkai.

Pernakvoję prie Alaušo ežero, kitą dieną prie Ruklių miške esančio Maneičių piliakalnio dviratininkai paminėjo karalaičio Rūklio vardadienį.

Dviratininkai važiavo etapais – keitėsi kas dešimt kilometrų. Anot I.Čepurnycho, vidutinis greitis buvo gana didelis – 32 km per valandą.

Dėl intensyvaus eismo, artėjant prie Vilniaus, tikroji finišo vieta buvo numatyta Nemenčinės miestelyje, o simbolinė – sostinėje.

Pasibaigus žygiui buvo paskelbti ištvermingiausi dviratininkai. Organizatoriai karalaičių medaliais, tiesa, atšviestais ir įrėmintais, apdovanojo tik du dalyvius – klaipėdietį ir vilnietį Petrą Janulionį.

Jiedu ištvermingiausiais buvo vainikuoti ir 2005 metais. Tais metais ant dviračių sėsti rado laiko mažiausiai dalyvių – tik šeši. Daugiausiai minančiųjų buvo 2002 metais – 30.

Prieš penkerius metus gausaus dalyvių būrio įkvėptas, I.Čepurnychas 1253 km įveikė be poilsio – 60 valandų važiavo net nenumigęs. Po įsimintino žygio uostamiesčio dviratininkui buvo suteiktas Karaliaus Mindaugo Ištvermingojo Rikio titulas.

Gegužės mėnesį 50-metį šventęs Ivanas nė nemano išsižadėti dviračio. Mat su šiuo plieniniu žirgeliu klaipėdietį sieja patys gražiausi prisiminimai. Dar iki būtinosios tarnybos kariuomenėje jis įvykdė TSRS sporto meistro normatyvą.

Nors į didįjį sportą beveik 30 metų laivų statykloje dirbantis entuziastas nenuėjo, tačiau visą gyvenimą stengiasi nepraleisti mėgėjų dviračių varžybų.