Italų trenerių patarimas lietuviui: privalai drąsiau atakuoti vartus

1997 metais gimę Marijampolės Futbolo centro auklėtiniai Giedrius Matulevičius ir Markas Kardokas po pirmosios kelionės į Italijos klubų treniruotes netrukus sulaukė ir antrojo kvietimo atvykti. Saugo pozicijoje žaidžiantis G.Matulevičius jau sugrįžo iš Milano „Inter“ klubo ir pasidalino įspūdžiais, patirtais šioje futbolo valstybėje.

- Giedriau, treniruotis Italijoje buvai jau du kartus. Kaip sekėsi?

- Pirmąjį kartą buvau išvykęs į Genujos „Sampdoria“ ir „Roma“ klubus. Genujoje treniravausi su 1996-1997 metų komanda sužaidėme vienas draugiškas rungtynes. Šiame mače abu su Marku atlikome po rezultatyvų perdavimą. Romoje pirmą dieną dirbome su savo bendraamžiais, o kitas su metais vyresniais žaidėjais. Treniruotis „Roma“ klube buvo sunkiau, lygis buvo šiek tiek aukštesnis. Antrą kartą buvau pakviestas treniruotis su Milano „Inter“ jaunimu.

- Ar po pirmojo vizito Italijoje tikėjaisi taip greitai sulaukti kvietimo atvykti dar kartą?

- Pirmosios išvykos metu sekėsi neblogai, bet nesitikėjau, kad taip greitai būsiu pakviestas vėl atvykti į Italiją. Milane treniravausi su 1997 metų komanda. Ji buvo pajėgesnė už AS „Roma“ bendraamžių komandą, bet žaidimo lygiu nusileido 1996 gimimo metų Romos jaunimui.

- Kokį įspūdį paliko garsiojo Milano „Inter“ klubo sporto bazė?

- Na, sporto bazė Milane yra labai didelė. Yra penkios aikštės, dvi iš jų natūralios, o kitos – dirbtinės dangos. Milane gyvenau „Inter“ viešbutyje, kuris skirtas apgyvendinti su klubu susijusius asmenis. Viešbutis buvo netoli sporto bazės, „San Siro“ stadiono. Teko jame lankytis ir tai paliko man didelį įspūdį. Be to, Romoje stebėjau šio miesto derbį – AS „Roma“ ir „Lazio“ dvikovą. Pilnas stadionas, puikūs aistruoliai mane sužavėjo, būtų malonu žaisti tokioje atmosferoje.

- Ar Italijoje teko sutikti žinomų futbolo žmonių?

- Romoje susidūriau su pagrindine „Roma“ komanda. Taigi iš arti mačiau tokius žaidėjus kaip D.De Rosi, M.Pjanič, F.Totti ir kt. Suspėjau keletu žodžių persimesti ir su Tomu Švedkausku.

- Kokių pastabų sulaukei iš Italijoje su tavimi dirbusių trenerių?

- Treneriai sakė, jog turiu drąsiau atakuoti vartus iš toliau. Iš 16-20 metrų reikia smūgiuoti į vartus. Gauti daug patarimų kliudė kalbos barjeras. Man kol kas sunku prilygti Italijos žaidėjams fiziškai, turiu sustiprėti.

- Ar galėtum palyginti A lygos dublerių čempionato ir Italijos klubų jaunimo lygį?

- Lygis panašus, galbūt Italijoje viskas vyksta greičiau. Skiriasi pats futbolo stilius – Italijoje žaidžiamas greitas, techniškas futbolas, propaguojami komandiniai veiksmai ginantis.

- Kuo skiriasi treniruočių metodika Italijoje ir Lietuvoje?

- Na, skirtumai dideli. Italijoje su jaunimo komanda dirba keturi treneriai – taktikas, fizinio parengimo treneris, treneris bei gydytojas. Treniruotės vyksta po dvi valandas, yra gana sunkios. Teko dirbti visais aspektais – technikos, taktikos...

- Ar norėtum visam laikui išvykti treniruotis į Italiją?

- Jeigu noriu sieti ateitį su futbolu, reikia stengtis eiti į aukštesnį lygį. Taigi norėčiau išvykti žaisti į Italiją visam laikui. Būnant šioje šalyje man nekilo problemų bendraujant su vietiniais žmonėmis, buvau draugiškai priimtas.

- Praėjusiame sezone debiutavai Marijampolės „Sūduvos“ dublerių komandoje. Ar jautiesi stipriai pažengęs į priekį per šiuos metus?

- Jaučiasi, kad patobulėjau. Iš vaikų futbolo perėjau žaisti su 3-4 metai vyresniais žaidėjais. Reikia prisitaikyti prie labiau fiziško futbolo, bet tai padeda tobulėti. Be to, vyresni komandos draugai ir treneriai padeda savo