80-metį pasitinkantis praeityje garsus žaidėjas K.Petkevičius iki šiol treniruoja Žalgirio dublerius
Naujųjų metų naktį 80 metų jubiliejų švęs viena iškiliausių Lietuvos krepšinio asmenybių Kazys Petkevičius. Žvalus, sportiškas ir jaunatvišką entuziazmą išsaugojęs dukart olimpinis vicečempionas iki šiol dirba Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje Žalgirio dublerių komandos treneriu asistentu.
Kazimiero pamokos jauniems žaidėjams yra labai vertingos. Jis visiems mums yra didelis autoritetas. Apie šį žmogų galima kalbėti tik gerai, - sakė Žalgirio-A.Sabonio mokyklos komandos vyriausiasis treneris ir K.Petkevičiaus kolega Rimantas Grigas.
Rūpinasi ir žmona, ir bendradarbiai
Metų naštos nejaučiantis K.Petkevičius negalėtų pasakyti konkretaus recepto, kaip tiek metų išsaugoti žvalumą ir darbingumą.
Taip susiklostė, kad iš savo kartos krepšininkų ilgiausiai išlikau darbingas. Manau, daug veiksnių turėjo įtakos, kad iki šiol dirbu. Yra kas manimi labai rūpinasi. Pirmiausia - tai šeima. Turiu puikią žmoną Laimą, su kuria užauginome šaunius vaikus. Visą laiką jaučiu Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos globą, kuri man tarsi suteikia papildomų jėgų, - kuklindamasis kalbėjo K.Petkevičius.
Jis neneigia, kad išsaugoti sveikatą padėjo ne tik judėjimas, bet ir sportinis režimas, kurio paisė visą gyvenimą.
Šiuo metu K.Petkevičius pats jau visiškai nesportuoja, į aikštę nesiveržia, o jauniesiems auklėtiniams pats ryžtasi parodyti nebent vieną kitą judesį. Tačiau jo patarimai liko tokie pat vertingi.
Džiaugiuosi kiekviena diena ir turbūt jaučiuosi laimingas, - sakė jubiliatas.
Medalių kolekcijoje - olimpinis sidabras
Ryžtas ir sugebėjimas kovoti iš paskutiniųjų pačiomis sunkiausiomis minutėmis K.Petkevičiui padėjo tapti vienu geriausių Europos krepšininkų.
Krepšininko karjerą K.Petkevičius 1945 metais pradėjo KKI komandoje, vėliau atstovavo Žalgiriui. Penkis kartus jis tapo Lietuvos čempionu, du kartus - Sovietų Sąjungos pirmenybių nugalėtoju, ne kartą tapo jų prizininku.
1947-1956 metais jis atstovavo Sovietų Sąjungos rinktinei. Su ja dukart tapo olimpiniu vicečempionu (1952 ir 1956 metais), dukart - Europos čempionu (1947 ir 1953 metais), sykį bronzos medalio laimėtoju (1955 metais).
Greitas, vikrus, šoklus lyg katė, puikiai valdantis kamuolį, kovingas ir gudrus, jis visuomet buvo krepšinio aikštėje. Kai reikėdavo uždengti pavojingiausią varžovų komandos žaidėją, tos pareigos dažniausiai tekdavo K.Petkevičiui, - monografijoje Neslūgstančios krepšinio vilnys rašė K.Petkevičiaus bendražygis Stanislovas Stonkus.
Garsėjo tvirta valia
K.Petkevičius sportavo ir mankštinosi kiekviena proga, galbūt todėl tik 178 cm ūgio žaidėjas sugebėdavo laimėti kovą dėl kamuolio prieš gerokai aukštesnius varžovus.
S.Stonkaus knygoje cituojamas ir šviesios atminties Stepas Butautas, K.Petkevičiaus kovų krepšinio aikštėje draugas: Kazimieras - užsispyrusio ir kieto charakterio, nepaisantis ir nepasiduodantis jokiems sunkumams žmogus. Tikras žemaitis. Bet kartu labai taktiškas, visuomet pasirengęs padėti kitiems nelaimėje. Sukūręs puikią šeimą, vertas didelės pagarbos vyras ir tėvas. Jis - ilgaamžiškumo krepšinyje pavyzdys. Labai daug treniravosi, garsėjo tvirta valia, puikiu atletiniu parengtumu. Kietas gynyboje. Išsiskyrė savotiša metimų į krepšį maniera: metė viena ranka nuo peties atsilošęs atgal. Geriausias pavyzdys jaunimui. Vienintelis iš Lietuvos krepšinio veteranų iki šiol tebedirbantis su jaunimu.
Nuo šių S.Butauto pasakytų žodžių prabėgo aštuoneri metai, o K.Petkevičius dirba iki šiol. Net dabar stebint šį vyrą, nesunku patikėti tuo, kad kadaise Maskvos skulptoriai kvietė K.Petkevičių pozuoti kurdami vyro skulptūrą.
Naujausi komentarai