Fitneso čempionę lepina vyrų dėmesys

Lietuvos fitneso sostine drąsiai galima vadinti Klaipėdą. Čia ne tik yra įkurta ir užregistruota Lietuvos fitneso federacija, gyvena ir jaunimui šio sporto šakos subtilybes skiepija Pasaulio fitneso federacijos viceprezidentas Edmundas Daubaras, bet ir kasmet mūsų miesto atletai sužiba planetos čempionatuose.

Lietuvos sporto pasaulyje gerai žinomos klaipėdiečių planetos čempionų – Mindaugo Kvasio, Ramūno Sendriaus, Juliaus Tamulaičio, Aleksandros Kukreš, Šalnės Budvydaitės, Editos Daubaraitės ir Jolantos Mileriūtės pavardės. Pastarajai (rudenį tapo pasaulio profesionalų čempione - aut.past.) niekas prilygti negali net kelerius metus. Tačiau jau sparčiai auga J.Mileriūtės pamaina – neseniai 17 metų sulaukusi ir jau tarp geriausiųjų pasaulio atlečių spėjusi sublizgėti Radvilė Jokubauskytė.

Vos daugiau nei pusmetį fitnesą kultivuojanti mergina per žaibiškai trumpą laiką spėjo sužavėti tvirto bei grakštaus kūno vertintojus ir specialistus.

„Jei sporto šaka atitinka tavo gyvenimo būdą, tuomet gali prisivilioti sėkmę“, - įsitikinusi pasaulio mėgėjų aerobinio fitneso čempionė ir fitneso modelio vicečempionė R.Jokubauskytė.

Nuo dietų – galvos svaigulys

Mergina „Klaipėdai“ prisipažino, kad dėl sportinių rezultatų pajuto, ką reiškia po kelias valandas intensyviai lieti prakaitą sporto salėse, atsisakyti jaunatviškų pasilinksminimų bei malonumų, laikytis įvairiausių dietų, po kurių jaučiamas irzlumas, silpnumas ar net galvos svaigulys.

„Kai vyksta aktyvus pasiruošimas varžyboms, maždaug prieš pusantro mėnesio reikia reguliuoti mitybą. Tenka atsisakyti druskos, mažiau vartoti skysčių, valgyti virtų kiaušinių baltymus, varškę, vištienos krūtinėles, ryžius. Ir taip diena po dienos. Be to, reikia atsisakyti šokoladų, visokių pyragaičių. Negalima valgyti vaisių, nes šiuose produktuose yra nemažai gliukozės. O po varžybų tiesiog atsisėdi virtuvėje ir kemši viską, kas valgoma“, - šypsodamasi pasakojo R.Jokubauskytė.

Atletė neslėpė, kad prieš varžybas, kai tenka griežtai derinti mitybą, savijauta būna ne itin gera.

„Trūksta energijos. Tiesiog prieš varžybas sėdi mokykloje („Žemynos“ gimnazijos dešimtokė - aut. past.) žiūri į vieną tašką ir galvoje sukasi vos ne tokios mintys: „Visi atsikabinkite, nieko nenoriu“, - kupina energijos ir geros nuotaikos porino mergina.

Dopingo nevartotų

- Bet juk visos tos dietos - organizmo alinimas. Juk tai labai kenkia sveikatai.

- Labai... Kiti prieš varžybas numeta, o po jų priauga net po 15-20 kg. Ne kiekvienas tokiems dalykams turi ištvermės ir kantrybės. Ne kiekvienas gali tapti fitneso čempionu, kaip ir ne kiekvienas gali tapti, pavyzdžiui, gimnastu.

Aš visada ir taip buvau liekna, tad per daug griežtų dietų net nesilaikau. Numetu maždaug 3 kg, ir tiek.

- Niekam ne paslaptis, kad kultūristai ir fitneso atstovai neretai norėdami kuo greičiau prisiauginti raumenų pradeda vartoti įvairius anabolinius steroidus ir maisto papildus? Kaip Tu žvelgi į tokius sportininkus?

- Aš jų nei palaikau, nei labai smerkiu. Juk kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis. Niekas nieko neverčia, tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Bet manau, kad galima išsiversti ir be dopingo. Tiesiog reikia intensyviai dirbti, o visų reikiamų medžiagų galima gauti ir iš maisto produktų. Tik reikia žinoti, kaip maitintis.

Vedė ir organizavo renginius

- Įdomu, kaip apskritai susidomėjai fitnesu? Juk tai nėra itin moteriška sporto šaka.

- Draugė paprašė jai varžyboms sukurti pasirodymo programą, tad taip ir pati susidomėjau šiuo sportu. Prieš tai daugiau nei šešerius metus lankiau pramoginius šokius, gimnastiką ir aerobiką.

Draugai ir tėvai labai palaiko, kad sportuoju. Tačiau esu sulaukusi ir neigiamų pasisakymų: „Kaip čia mergina kilnoja svorius“ ir panašiai.

- O per varžybas jauti scenos baimę? Nedreba kojos, rankos?

- Tiesiog prie to jau esu pripratusi. Esu dalyvavusi visokiuose renginiuose. Yra ne kartą tekę būti ir renginių organizatorei, ir vedėjai.

Be abejo, šokti vienai – labai atsakinga. Tačiau baimės tikrai nejaučiu.

- Fitneso paskirtis – tobulinti kūną. Ar savo kūną laikai idealiu?

- Iš sportinės pusės - tikrai ne. O kaip eilinė mergina – patenkinta savo sudėjimu.

- Turbūt gatvėje ar vasarą paplūdimyje sulauki vyrų dėmesio ir komplimentų dėl tvirto bei grakštaus kūno?

- Užtenka, užtenka... (juokiasi - aut. past.). Būna, kad pagiria, pasako gražų žodelį. Kartais tai tiesiog praleidžiu pro ausis.

Visų pinigų neuždirbsi

- Kaip manai, kas šiame sporte svarbiausia?

- Kantrybė, ištvermė ir darbas. O per varžybas svarbiausia jaustis drąsiai, nebijoti scenos. Be to, pralaimėjus niekada nereikia nuleisti rankų, o tik dar labiau siekti savo užsibrėžto tikslo.

Juk tai sunkiai apibrėžiamas sportas. Nėra taip, kaip, pavyzdžiui, dviračių sporte ar bėgime, – per tokį ir tokį laiką įveiki nuotolį ir tampi čempionu. Fitnese teisėjai vertina iš akies, atsižvelgia į raumenų reljefą, kūno proporcijas. Kartais vienam teisėjui gali atrodyti tu geresnė, o kitam – kita.

- O iš šio sporto įmanoma pragyventi?

- Vien tik sportuojant – abejoju. Nebent dirbti trenere ir sportuoti...

Patirties – iš planetos profesionalų

- Kokie tavo artimiausi tikslai, susiję su sportu?

- Dabar norėčiau kuo geriau pasiruošti gegužės mėnesį vyksiančiam Lietuvos čempionatui. O vėliau žiūrėsim... Prieš kelis mėnesius su savo trenere Jolanta Mileriūte buvau nuvykusi į pasaulio profesionalų čempionatą. J.Mileriūtė dalyvavo varžybose (tapo fitneso kategorijos čempione - aut. past.), o aš tiesiog vykau apsižvalgyti, pajusti tą lygį ir pasisemti patirties. Šios varžybos paliko labai gerą įspūdį. Net viduje atsirado toks stimulas dar labiau stengtis. Be abejo, kažkur giliai mintyse yra svajonė kada nors dalyvauti tokio lygio varžybose. Tačiau iki to dar labai toli.