Visą dieną prie nuostabaus Ilgio ežero klausos negalią turintys vaikai, su onkologinėmis ligomis kovojantys mažieji turėjo gausybę pramogų, kaip antai: burbulų, putų, magijos šou.
Šventės dalyviai buvo pakviesti pasivaržyti žaidimuose „Dvyniai“, „Lobio paieška“.
Dėl puikaus oro, nuostabios gamtos, aibės veiklų diena prabėgo it akimirka.
„Tai mūsų pirmasis bendras projektas su ESU paramos ir labdaros fondu, – teigė LKSK prezidentas Edvinas Kriūnas. – ESU veikla, jos vadovės Miglės Saldukės pastangos yra vertos didžiausios pagarbos, todėl, gelbstint mažuosius iš ligų nasrų, negalėjo būti abejingas ir Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas. Mūsų pačios bendruomenės vaikai turi klausos negalią, todėl suvienijome jėgas, padėdami mažiesiems bent kuriam laikui užsimiršti savo negalias. Manau, kad sergantiems vaikams, jų tėveliams tokias šventes bandysime rengti kasmet.“
E. Kriūnas, kviesdamas visus geros valios piliečius nepagailėti lėšų, paremiant ESU veiklą, nuoširdžiausius padėkos linkėjimus siuntė prie šventės organizavimo prisidėjusiems žmonėms – Agnei Valkiūnienei, Kęstučiui Vaišnorai, Jurgitai Jankutei, Linui Miskeliui, Mykolui Balaišiui, poilsio centro „Nojaus laivas“ šeimininkams Daivai ir Rimui Sukackams.
Anot ESU fondo vadovės M. Saldukės, kartais didžiausi stebuklai gimsta ne ten, kur viskas lengva, o ten, kur žmonės patys yra patyrę sunkumų.
„Prieš kelerius metus Lietuvos kurčiųjų bendruomenė išpildė onkologinėmis ligomis sirgusių Elenutės ir Marijos svajones. Tą gerumą prisiminėme ne tam, kad grąžintume skolą. Gerumas skolų neturi. Norėjome tiesiog sujungti du pasaulius. Taip gimė renginys „ESU. Girdžiu širdimi“, – teigė M. Saldukė. – „Nojaus laivo“ sodyboje susitiko Lietuvos kurčiųjų bendruomenė ir ESU („Emocinės sveikatos uostas“) fondo šeimos. Iš pirmo žvilgsnio – labai skirtingi žmonės. Tačiau vos po kelių minučių tapo aišku, kad svarbiausi dalykai neturi garso. Juos tiesiog jauti. Kartu mokėmės gestų kalbos, klausėmės vieni kitų istorijų. Sutikome jau pasveikusią Elenutę, kuri padėkojo kurtiesiems, išmokusi gestų kalbą, ir Mariją, kurios svajones kažkada išpildė kurčiųjų bendruomenė.“
Pasak M. Saldukės, šventės metu buvo daug pramogų, juoko, tačiau visa tai buvo tik fonas tam, kas tą dieną vyko iš tikrųjų.
Į šventę atvyko ir labai sunkios būklės vaikų su savo tėvais. Buvo akimirkų, kai nereikėjo nei žodžių, nei paaiškinimų. Užteko apkabinimo, žvilgsnio, rankos paspaudimo. Tą dieną kiekvienas buvo priimtas toks, koks yra.
Ypač įstrigo vienas sakinys. Mergina Marija Kleizaitė, kepusi spragėsius ir sukusi cukraus vatą, dienai baigiantis tyliai pasakė: „Šitie vaikai ir žmonės kažkokie kitokie. Tokie šviesūs.“
Ir ji buvo teisi. Tos šviesos tą dieną buvo neįmanoma nepastebėti.
„Nuoširdžiausiai dėkoju LKSK prezidentui E. Kriūnui, kurčiųjų sporto aktyvistei A. Valkūnienei. Be jų tikėjimo, darbo ir buvimo šalia toji diena nebūtų tapusi tokia ypatinga. Ačiū visiems, kurie kartu!“ – padėkos žodžių negailėjo M. Saldukė.
ESU vadovė tiki, kad šis renginys nebus vienkartinis, turės gražią tradiciją, primenančią visiems, jog bendruomenės stiprybė gimsta ne iš panašumų, o iš gebėjimo priimti vieniems kitus.
„Mes visi esame skirtingi. Vieni girdi ausimis, kiti – ne. Vieni kasdien kovoja su liga, kiti – su gyvenimo iššūkiais. Tačiau kiekvienas galime girdėti širdimi. Ir būtent tada nebelieka nei sienų, nei skirtumų. Lieka tik žmogus šalia žmogaus. Nes didžiausi dalykai pasaulyje yra ne išgirstami. Jie yra pajuntami“, – teigė M. Saldukė.
Naujausi komentarai