"Buvo visko, bet galiausiai išėjo taip, kaip ir tikėjausi", – šyptelėjo A.Arelis.

Savo buvusios auklėtinės yrius olimpinės bronzos link žinomas irklavimo specialistas stebėjo pernelyg neabejodamas – medalis tikrai bus!

Monrealio ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių medalininkus Vytautą Butkų ir Birutę Šakickienę išugdęs kaunietis tikėjo, kad pasaulio ir Europos čempionės D.Vištartaitės bei Mildos Valčiukaitės duetas padovanos šventę Lietuvos sporto sirgaliams.

"Matėme, kad merginos – arti medalių. Kai žmogų gerai pažįsti, gali juo pasikliauti net sunkiausiais momentais", – sakė A.Arelis.

Trenerio teigimu, sportinės brandos sulaukusi 27-erių D.Vištartaitė Brazilijoje įkopė į bene vienintelę iki šiol neįveiktą aukštumą, tad dabar gali ramia sąžine planuoti ir gyvenimo permainas. Pernai su buvusiu irkluotoju Jonu Karaliumi susižadėjusi irkluotoja rugsėjo pradžioje planuoja atšokti vestuves, tad olimpinė bronza jauniesiems – geriausia dovana.

– Treneri, Donata ir Milda užvakar pirmuosius 500 m įveikė ketvirtos. Ar nenuogąstavote, kad per likusius 1500 m lyderių trejetas jų nebeprisileis? – pradėjome pokalbį su A.Areliu.

– Jos dažniausiai antrą distancijos dalį įveikia pranašiau už varžoves. Per antrą kilometrą mūsiškių tempas sulėtėja mažiausiai. Jos nepraranda greičio savybių. Tai gero pasirengimo ženklas. Jei po pirmo kilometro išsilaiko ketvirtoje ar penktoje vietoje, galima laukti medalių. Tad ir šįkart tikėjausi, kad bent vieną įgulą jos tikrai aplenks.

– Ar jūsų nenustebino auksą ir sidabrą iškovojusios Lenkijos ir Didžiosios Britanijos atstovės?

– Lenkės, 2015-ųjų Europos čempionės, aukščiausio lygio rezultatais stebina ne pirmą sezoną. Tiesa, naujųjų olimpinių čempionių duetas – pasikeitęs, bet naujokė greitai pritapo ir lenkės toliau neužleidžia lyderių pozicijų. Panaši situacija su britėmis. Viena įgulos narė – Londono olimpinė čempionė, kita – naujokė. Joms, matyt, nebuvo lengva. Iš patirties žinau, kad visos poros lipdosi skirtingai. Pavyzdžiui, mūsų vyrai susiderino labai greitai. Iš to išlošė ir patyręs vienvietininkas Mindaugas Griškonis. Jam vienam būtų kur kas sunkiau siekti medalio, o su Sauliumi Ritteriu – puikus tandemas.

– Jūs domėjotės D.Vištartaitės pasirengimu žaidynėms. Ar jis buvo toks sklandus, kaip ir galutinis rezultatas?

– Su Donata ir Milda bendravau iki pat jų išvykimo į Braziliją. Trakuose stebėjau jų darbą, pasikonsultuodavome su rinktinės treneriu. Visko pasitaikė: ir netikslumų, ir priežiūros šiek tiek trūko. Užsienio komandoms nuolat talkina ir masažuotojai, ir mokslininkai, o joms to trūko. Be to, buvo didoka nervinė įtampa. Tai nulemia ne vien psichologinę atmosferą, bet ir fizines savybes. Neatsitiktinai prisiminiau kitą duetą – Birutę Šakickienę ir Kristiną Poplavskają (2000 m. Sidnėjaus olimpiados bronzos medalių laimėtojos – aut. past.). Išvykose jos nenorėdavo gyventi kartu, drauge leisti laisvalaikį, tačiau susėdusios į valtį išspausdavo maksimalų rezultatą. Su Donata ir Milda situacija buvo šiek tiek panaši. Kartais jos nerasdavo kontakto, tačiau galiausiai įrodė, ką sugeba.

– Olimpinis sidabras ir bronza. Irkluotojai – Lietuvos olimpinės delegacijos Rio de Žaneire reputacijos gelbėtojai?

– Aukštų rezultatų laukiame ir iš baidarininkų, kanojininkų. Išties irkluotojų indėlis gali būti svariausias.

– Lietuvoje sakoma: pirmiau parodykite rezultatus, tada bus ir pinigų. Matyt, dabar irkluotojai drąsiau eis į valdžios kabinetus?

– Mes, irkluotojai, visada būdavome it pamestinukai, bet gal po tokių rezultatų valdžios požiūris pasikeis? Labai to tikiuosi.

– Ko palinkėtumėte savo buvusiai auklėtinei D.Vištartaitei?

– Manau, kad jos karjeroje bręsta permainos – rugsėjo pradžioje laukia smagi asmeninė šventė. Atėjo laikas pagalvoti apie šeimą. Vis dėlto reikia atsikvėpti. Kai metai po metų sieki aukščiausių rezultatų, atiduodi visas jėgas, nepakenktų ir sezonas poilsio.