„Nepasakysiu nei taip, nei ne. Pasakysiu, kad aš įsigilinsiu ir ieškosiu kompromiso, kuris atitiktų labiausiai ne tik politikų, bet ir sporto bendruomenės lūkesčius“, – pirmadienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sakė politikas, paklaustas, ar tęs pradėtą sporto valdymo reformą.
„Nėra taip viskas vienpusiška, viena sporto federacija – už, kita – prieš, galime žiūrėti, kiek ten ko daugiau, bet realiai reikėtų sukalibruoto, labiausiai bendruomenės interesus atitinkančio sprendimo“, – teigė M. Sinkevičius.
BNS rašė, kad pertvarkant valdymo modelį ketinama panaikinti Nacionalinę sporto agentūrą, o jos funkcijas perduoti Nacionalinei sporto tarybai.
Pagal šį modelį valstybės biudžeto lėšų skirstymo sprendimus priimtų nevyriausybinių sporto organizacijų atstovai, dirbantys visuomeniniais pagrindais. Toks modelis, pasak Valstybės kontrolės, kelia rizikų dėl nepakankamai aiškios atsakomybės ir interesų konfliktų.
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra konstatavusi, kad siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes nepateikiama reformos būtinybę pagrindžiančių objektyvių duomenų ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, Nacionalinės sporto tarybos sudarymo tvarka kelia pagrįstų abejonių dėl priimamų sprendimų nešališkumo bei skaidrumo užtikrinimo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia siūlanti kolegialų administravimo modelį, kuris identiškai veikia kitose srityse.
Šiai pertvarkai po pateikimo yra pritaręs Seimas, tačiau jai prieštarauja opozicija ir socialdemokratė, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Jie sakė, kad siūlomi pokyčiai sutrikdys sportininkų pasiruošimą olimpinėms žaidynėms.
Seimui priėmus įstatymo projektą, Nacionalinė sporto taryba taptų biudžetine įstaiga su taryboje veikiančiais visuomeninių organizacijų atstovais, kurie sprendimus priimtų kolegialiai.
Numatyta, kad Nacionalinė sporto taryba administruotų ir finansuotų sporto ir nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus, taip pat pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu.
Projekte siūloma, kad Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą sudarytų dvylika narių.
24 kandidatus į šiuos narius atrinktų rinkėjai, kuriuos deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Nacionalinė sportininkų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija – visos organizacijos deleguotų po vieną rinkėją.
Dar vieną rinkėją deleguotų aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypties studijas.
Iš šių kandidatų švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgęs į iš sporto bendruomenės narių sudarytos patariamosios institucijos pasiūlymus, atrinktų dvylika asmenų.
Nacionalinės sporto tarybos narius ketveriems metams tvirtintų Vyriausybė, Ministrų kabinetas taip pat skirtų ir tarybos pirmininką.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pagrindiniai siūlomų pokyčių tikslai – užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą ir sustiprinti sporto bendruomenės įsitraukimą į sporto valdymą.
Naujausi komentarai