Čempionės kelrodis – nesugauta svajonių paukštė

Vaikystėje norėjusi mesti Klaipėdos "Žuvėdros" treniruotes, pernai buvusi tituluoto kolektyvo auklėtinė, 28-erių Iveta Lukošiūtė pasiekė įspūdingą pergalę – tapo pasaulio profesionalų 10-ies šokių čempione.

Praėjusią savaitę Kaune įvykusiose 44-osiose "Gintarinės poros" varžybose I.Lukošiūtė, su partneriu Ghermanu Mustucu atlikusi šou programą, sutiko savo pirmuosius trenerius Skaistę ir Romaldą Idzelevičius.

"Jie man buvo kaip antrieji tėvai. Išvykusi į JAV, ponią Skaistę netgi sapnuodavau – ji mane ragindavo nepamiršti šokių, nesuglebti, toliau atkakliai dirbti, ir aš paprasčiausiai negalėjau nešokti", – interviu dienraščiui sakė šiuo metu Niujorke gyvenanti ir prestižinio Prinstono universiteto sportinių šokių komandą treniruojanti klaipėdietė.

2008-aisiais I.Lukošiūtė su Moldovos piliečiu G.Mustucu, atstovaudami JAV, laimėjo pasaulio profesionalų ir Šiaurės Amerikos 10-ies šokių čempionatus.

"Vis pažiūriu tų varžybų vaizdo įrašus. Susigraudinu... Visos ankstesnės kliūtys, nusivylimai, rūpesčiai verti jausmo, kurį patyriau tomis džiaugsmo akimirkomis", – kalbėjo I.Lukošiūtė.

"Iveta – pirmoji iš mūsų šalies šokėjų, tapusi planetos profesionalų čempione", – teigė Lietuvos nusipelniusi trenerė, viena "Gintarinės poros" organizatorių Jūratė Norvaišienė.

– Iveta, koks buvo jūsų kelias į sportinių šokių viršūnę? – paklausėme I.Lukošiūtės.

– Mane į "Žuvėdrą" priėmė, kai buvau šešerių. Skaistės ir Romaldo Idzelevičių kolektyve šokau septynerius metus. Buvo visko: kartais norėjau mesti treniruotes, kartais atrodė, kad niekada negalėsiu gyventi be šokių. Maždaug prieš dvylika metų išvykau į JAV, kur jau buvo įsikūrusi mama. Šokiai laikinai liko nuošaly – reikėjo mokytis anglų kalbos, baigti mokyklą, įstojau į koledžą, dirbau kirpykloje, mokiausi vairuoti automobilį ir... susapnavau trenerę Idzelevičienę. Tai buvo iškalbingas ženklas. Netrukus laikraštyje radau skelbimą, kad ieškomas šokių mokytojas. Vėliau susikirto mano ir taip pat į JAV atvykusio Kauno "Sūkurio" šokėjo Artūro Narbuto keliai. Dalyvavome mėgėjų varžybose, mums neblogai sekėsi. Galiausiai susipažinau su Ghermanu. Jis į Jungtines Valstijas emigravo 2000-aisiais, prieš tai su moldavų sportinių šokių ansambliu "Codreanca" tapo pasaulio ir Europos čempionu. Kai aš išsiskyriau su Artūru, o Ghermanas – su savo partnere, susitarėme susitikti ir pamėginti pradėti bendrą karjerą. Jis gyveno Jutos valstijoje, aš – Čikagoje. Susikrovėme lagaminus ir susitikome Niujorke. Pirmoji mūsų pergalė – 2003-iaisiais profesionalų standartinių šokių konkurse "Kings Ball", o 2006-aisiais tapome JAV profesionalų 10-ies šokių vicečempionais.

– Kodėl pasirinkote universalų, bet sunkiausią variantą – dešimtį šokių?

– Aš juk iš "Žuvėdros", darbo nebijau! Man įdomūs ir klasikiniai, ir Lotynų Amerikos šokiai. Jie saviti, bet kartu vienas kitą papildo. Be to, mes su Ghermanu mėgstame flamenką, kitus šokius, tarp jų – ir džiazo, taip pat baletą. Tikiu, kad geras šokėjas gali pašokti viską.

– Ar bendraujate su dabartine "Žuvėdra"?

– Retokai grįžtu į gimtinę, bet kai atvykstu į Lietuvą, visada stengiuosi susitikti su buvusiais ansambliečiais ar nueiti į repeticiją, pasimatyti su treneriais Idzelevičiais. "Žuvėdra" gyvena manyje. Bendrauju ir su tais šokėjais, kurie pasklidę po visą pasaulį. Kai "Žuvėdra" laimėjo pasaulio čempionatą, apsikeitėme žinutėmis ir vieni kitus sveikinome.

– Kuo svarbus jums pasaulio čempionės titulas?

– Pirmiausia, jis suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, skatina augti. Jaučiu didelį profesinį alkį visoms šokių naujovėms. Be to, Amerikoje didelę reikšmę turi autoritetas ir titulai. Jei esi žinomas, populiarus ir gerai atlieki tai, ką išmanai, tuomet daugiau uždirbi, daugėja klientų.

– Jūs verčiatės tik iš šokių?

– Taip, mokome kitus ir patys dalyvaujame įvairiose varžybose, šou renginiuose. JAV šokiai labai mėgstami, ypač įvairių stilių bei amžiaus grupių konkursai, kuriuose profesionalas šoka su mėgėju. Tokių renginių nauda – visavertė: profesionalas neblogai uždirba, o šokių mėgėjas ne tik maloniai praleidžia laiką, bet ir tobulina įgūdžius.

– Ką dažniausiai veikiate laisvalaikiu?

– Mėgstu piešti, modeliuoti sau šokių drabužius, juo labiau kad Niujorke jų kainos – po kelis tūkstančius dolerių. Man mielesni savi, o ir pažįstamoms šokėjoms patinka.

– Šiemet Anglijoje vykusiose varžybose "BDF Star Championships" jums teko susitikti su neseniai taip pat JAV profesionalo karjerą pradėjusiu daugkartiniu Lietuvos čempionu Arūnu Bižoku. Kokį įspūdį paliko jo ir partnerės Jekaterinos Demidovos pasirodymas?

– Tada jie laimėjo klasikinių šokių varžybas, o mes su Ghermanu likome ketvirti. Arūnas ir Katiuša – talentingi, daug pasiekė šokdami su buvusiais partneriais. Manau, kad ši pora – būsimi pasaulio čempionai ir jų triumfo neteks ilgai laukti.

– O jūs jau sugavote savo svajonių paukštę?

– Ji tebeskraido ir man yra energijos šaltinis, vedantis į priekį per šį gražų pasaulį.